Sustojai prie raudono šviesoforo – automobilis stovi, variklis dirba tuščiąja eiga, atrodo, kad telefoną paimti į rankas saugu. Čekijos policija ir Susisiekimo ministerija turi kitokį atsakymą, o jų logika galioja ir Lietuvoje.
Kodėl „stovėjimas” ne visada reiškia „stovėjimą”
Čekijos kelių eismo įstatymas draudžia vairuotojui laikyti rankoje telefoną ar kitą ryšio priemonę „važiuojant”. Klausimas, kuris kyla natūraliai: o jei automobilis stovi prie šviesoforo, geležinkelio pervažoje ar spūstyje? Čekijos Susisiekimo ministerijos atstovė Alena Mühl paaiškino, kad tokie sustojimai laikomi neatsiejama eismo dalimi – laukimas prie jų teisiškai vis tiek yra „važiavimas”. Policijos prezidiumo atstovas David Schön patvirtino tą pačią logiką: jei transporto priemonė sustabdyta dėl nuo vairuotojo valios nepriklausančios priežasties – šviesoforo, pervažos, spūsties – telefono naudojimas tokiu momentu lieka pažeidimu.
Legalu sustoti telefonui pasinaudoti lieka tik automobilių stovėjimo aikštelėse arba saugiose, aiškiai matomose vietose, kur sustojimas nekelia pavojaus nei eismui, nei pačiam vairuotojui.
Kaip ši logika veikia Lietuvoje
KET 20 punktas leidimą naudotis telefonu apibrėžia analogiškai – transporto priemonė turi stovėti, o ne dalyvauti eisme. Sustojimas prie raudono signalo ar spūstyje formaliai yra dalyvavimas eisme, todėl telefono paėmimas tokiu momentu Lietuvoje lieka ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimu (bauda 60–90 €), lygiai taip pat, kaip ir Čekijoje. Skirtingos šalys, skirtingi įstatymų tekstai, bet ta pati esminė taisyklė: kol variklis įjungtas ir automobilis eismo sraute, „stovi” nereiškia „gali imti telefoną”.
Ar hands-free įstatymai iš tikrųjų veikia?
Bet ar tik nebuvimas su telefonu rankoje realiai sumažina avaringumą? JAV Ajovos valstijoje po metų hands-free įstatymo galiojimo „Nationwide Insurance” ir „Cambridge Mobile Telematics” analizavo virš 140 mln. kelionių ir nustatė, kad telefono judėjimas per kelionę sumažėjo 6,9 proc., o skambučiai rankomis – 6,2 proc. Tarp savanoriškai stebimų klientų, naudojančių „SmartRide” sistemą, prisilietimų prie ekrano sumažėjo net 13,6 proc.
Tyrėjai apskaičiavo, kad tokie pokyčiai galėjo užkirsti kelią maždaug 470 avarijų, 210 sužalojimų ir trims mirtims, taip pat sutaupyti virš 20 mln. dolerių ekonominių nuostolių. Bet šie skaičiai – ne tiesioginis avarijų suskaičiavimas, o modeliavimas pagal istorinius Ajovos avarijų duomenis. Pačios „Cambridge Mobile Telematics” pripažino: 470 išvengtų avarijų įvertis turi 20 proc. paklaidą, o modelis neįvertino oro sąlygų, eismo intensyvumo ir degalų kainų įtakos vairuotojų elgesiui. Nežinoma ir tai, kiek unikalių Ajovos vairuotojų iš viso pateko į tyrimo imtį – 140 mln. kelionių nebūtinai reiškia platų, reprezentatyvų valstijos vairuotojų pjūvį.
Ką iš to reikėtų pasiimti
Sunku nepastebėti, kad kryptis vis tiek teigiama – ir Ajovos valstijos oficiali avarijų statistika, susijusi su išsiblaškymu dėl elektroninių prietaisų, rodo panašią tendenciją į geresnę pusę. Tik reikia skirti du atskirus dalykus: faktą, kad vairuotojai rečiau liečia telefoną (tai patvirtinta), ir tikslų avarijų bei gyvybių, kurias tai išgelbėjo, skaičių (tai modeliuota, ne suskaičiuota). Praktinė išvada vairuotojui paprasta, nepriklausomai nuo šalies ar tyrimo metodikos tikslumo: telefonas rankoje prie šviesoforo – vis tiek pažeidimas, o sumažinta prisilietimų prie ekrano statistika bent jau rodo, kad įstatymai keičia įprotį – net jei tikslaus išgelbėtų gyvybių skaičiaus niekas iki galo neišmatuos.
