Kauno Laisvės alėjos sankryžoje žalias signalas sumirksi tris kartus – priekyje stovintis vairuotojas jau lėtina, gretimoje juostoje kitas dar spaudžia greitį, tikėdamasis spėti. Kitoje gatvėje, už kelių šimtų metrų, tas pats žalias signalas užgęsta be jokio perspėjimo – iškart įsijungia geltona. Ta pati šalis, dvi visiškai skirtingos taisyklės.
Nuo lapkričio 1 d. tokio skirtumo nebeliks. Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu visos reguliuojamos Lietuvos sankryžos pereis prie vienodos žalio mirksinčio signalo tvarkos.
Ką iš tikrųjų reiškia žalias mirksintis signalas
Pagal KET 73.3 punktą, žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir kartu informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus įsijungs draudžiamasis signalas. Tai leidimas važiuoti toliau – ne raginimas spausti greičiau. Po jo užsidegantis geltonas signalas eismą jau draudžia (KET 73.7 p.). Yra viena svarbi išimtis: jei sustoti galima tik staigiai stabdant, važiuoti leidžiama toliau (KET 29 ir 166 p.). Jei atstumas leidžia sustoti ramiai – privaloma stoti.
Kas keičiasi nuo lapkričio 1 d.
Nauja tvarka nustato, kad žalias signalas, likus 2–4 sekundėms iki jo trukmės pabaigos, privalės mirksėti kartą per sekundę visose reguliuojamose sankryžose šalyje. Ministerija tokį sprendimą apibūdina paprastai: pripažįstama, kad esama tvarka klaidino vairuotojus, ir grąžinama vienoda praktika visoje Lietuvoje.
Bet ar tai reiškia, kad sankryžose eismas taps lėtesnis? Ne būtinai. Jutikliniu valdymu veikiančiose sankryžose mirksėjimo trukmę bus galima sutrumpinti iki 2 sekundžių – jei jutikliai fiksuoja, kad reguliuojama kryptimi automobilių ar laukiančių pėsčiųjų nebėra, geltonas signalas gali įsijungti anksčiau, nelaukiant iki galo nustatytos trukmės.
Kodėl iki šiol viena sankryža skyrėsi nuo kitos
Painiava atsirado ne šiandien. Dalis Lietuvos šviesoforų, ypač valdomų kelių savininkų su jutikliniu eismo reguliavimu, žalio mirksėjimo atsisakė anksčiau – siekiant paspartinti srautų valdymą. Kitur, daugumoje miesto sankryžų, mirksėjimas išliko. Rezultatas – vairuotojas, važiuojantis per skirtingus miestus ar net skirtingas to paties miesto gatves, negalėjo būti tikras, kurios sankryžos taisyklė galioja būtent čia.
Sunku nepastebėti, kad ministerijos formuluotė – „taisome tai, kas buvo sugadinta“ – tiesiogiai pripažįsta ankstesnio sprendimo klaidą. Ministerijos duomenimis, mirksintis žalias signalas Europoje naudojamas tik Austrijoje ir dalyje Rytų Europos šalių – Vakarų Europoje ir kaimyninėje Lenkijoje šios praktikos seniai atsisakyta. Lietuva čia pasirinko savitą kelią: iš pradžių link panaikinimo, dabar – atgal.
Ką daryti prie šviesoforo dabar ir po pokyčio
Iki lapkričio 1 d. situacija nesikeičia – vairuotojai ir toliau susidurs su skirtinga tvarka priklausomai nuo konkrečios sankryžos. Ir tai reiškia, kad ateinančias kelias savaites verta būti dar atsargesniems…
Praktiniai patarimai lieka tie patys: pamačius mirksinčią žalią, vertinkite atstumą ir greitį – ne skubėkite, o ramiai nuspręskite, ar spėsite saugiai sustoti. Jei sustoti galite be staigaus stabdymo – stokite, net jei signalas formaliai dar leidžia važiuoti. Pravažiavus jau įsijungus draudžiamam signalui, pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų, o šio straipsnio 8 dalis numato ir teisės vairuoti atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Kelios sekundės skubos kai kam jau kainavo pusmetį be vairuotojo pažymėjimo – nuo lapkričio bent jau taisyklė bus ta pati visoje šalyje.
