Nuo balandžio 1 d. Lietuvoje oficialiai leidžiama pereiti prie vasarinių padangų – žieminių padangų naudojimo prievolė baigiasi kovo 31 d. Tačiau daugelis vairuotojų klausia: ar galima su žieminėmis padangomis važiuoti ir toliau? Ar gresia bauda? Ir ar tikrai verta skubėti jas keisti? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo – yra viena griežta riba ir keli svarbūs niuansai, kuriuos reikia žinoti.
Ką sako KET: datos ir draudimai
Pagal Kelių eismo taisyklių (KET) 230 punktą, žieminės padangos Lietuvoje privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. lengviesiems automobiliams iki 3,5 tonos. Nuo balandžio 1 d. vairuotojai gali pereiti prie vasarinių arba universalių padangų.
Tačiau čia yra svarbus skirtumas tarp dviejų žieminių padangų tipų:
Nedygliuotos žieminės padangos (su M+S arba 3PMSF žymėjimu) – Lietuvoje leidžiamos naudoti visus metus. Jokio teisinio draudimo važiuoti su jomis balandį, gegužę ar net rugpjūtį nėra.
Dygliuotos žieminės padangos – griežtai draudžiamos nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. pagal KET 229 punktą. Tai ne rekomendacija, o taisyklių reikalavimas. Bauda už važiavimą su dygliuotomis padangomis draudžiamu laikotarpiu – nuo 50 iki 100 eurų pagal ANK 415 straipsnį.
Tai reiškia, kad nuo balandžio 1 iki balandžio 9 d. galioja pereinamasis laikotarpis: galima važiuoti tiek su žieminėmis (bet kuriomis), tiek su vasarinėmis. Nuo balandžio 10 d. – dygliuotos privalo būti nuimtos.
Kodėl neskubėti keisti padangų vos prasidėjus balandžiui
Padangų specialistai ir mechanikai sutaria: padangų keitimo datos kalendoriuje ir realus tinkamas momentas keisti dažnai nesutampa. Pagrindinė taisyklė – žiūrėti ne į kalendorių, o į termometrą.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” atstovas perspėja: „Esant aukštesnei oro temperatūrai ir įkaitus asfaltui, žieminės padangos tampa minkštesnės, todėl suprastėja jų sukibimas. Tačiau skubėti keisti žieminių padangų vos prasidėjus balandžiui nėra privaloma – pavasarį oro temperatūra dar gali svyruoti, o rytai ir vakarai išlieka vėsesni.”
Orientyras, kurį rekomenduoja visi ekspertai: keiskite padangas, kai vidutinė paros temperatūra stabiliai viršija +7 °C kelias dienas iš eilės. Lietuvoje tai paprastai būna kovo pabaigoje arba balandžio pirmojoje–antrojoje savaitėje, bet gali svyruoti priklausomai nuo metų. 2026 m. kovą Lietuvoje vidutinė temperatūra kai kurių rajonuose vis dar laikosi ties +3–5 °C, o naktimis krenta žemiau nulio.
Kas nutinka, jei su žieminėmis padangomis važiuojate pavasarį ir vasarą
Juridiškai – niekas, jei padangos nedygliuotos. Tačiau saugumo ir finansiniu požiūriu – pasekmės reikšmingos.
Stabdymo kelias pailgėja. Žieminių padangų minkštas gumos mišinys ant šilto asfalto nebeveikia tinkamai. Sausuose ir šiltuose keliuose stabdymo kelias su žieminėmis padangomis gali būti 10–15 proc. ilgesnis nei su vasarinėmis. Per liūtį situacija dar blogesnė – žieminių padangų protektorius nepritaikytas efektyviai pašalinti vandenį aukštesnėse temperatūrose.
Padangos dėvisi iki 60 proc. greičiau. Minkštas gumos mišinys ant karšto asfalto tirpsta ir dyla kelis kartus greičiau nei vasarinės padangos. Tai reiškia, kad žieminės padangos, kurios turėjo tarnauti dar vieną sezoną, po vasaros gali būti nebetinkamos. Ekonomiškai – tai dvigubas nuostolis: ir vasarą važiuojate nesaugiai, ir žiemai padangų nebeliks.
Degalų sąnaudos didėja. Minkšta guma sukuria didesnį riedėjimo pasipriešinimą. Tai reiškia 3–5 proc. didesnes degalų sąnaudas – smulkmena per vieną baką, bet per visą vasarą gali kainuoti 50–100 eurų papildomai.
Triukšmas didėja. Žieminių padangų protektoriaus raštas sukuria daugiau triukšmo ant sauso asfalto nei vasarinės padangos – skirtumas gali siekti 2–3 dB, o tai subjektyviai jaučiasi kaip ženkliai garsesnis važiavimas.
Draudimas ir eismo įvykis su žieminėmis padangomis pavasarį
Čia slypi rimčiausia rizika. Jei su žieminėmis padangomis sukėlėte eismo įvykį pavasarį ar vasarą, ir ekspertizė nustatytų, kad padangų netinkamumas prisidėjo prie avarijos (pvz., pailgėjęs stabdymo kelias, prarastas sukibimas posūkyje), draudimo bendrovė gali sumažinti arba atsisakyti KASKO išmokos. TPVCA atveju nukentėjusioji šalis atlyginimą gaus visada, bet draudikas gali pareikalauti regresinio ieškinio iš kaltininko.
Tai ne teorija – tai reali praktika, kurią patvirtina Lietuvos draudimo bendrovių taisyklės. „Gjensidige” atstovas akcentuoja: tinkamų padangų pasirinkimas yra ne tik teisinė prievolė, bet ir finansinės apsaugos priemonė.
Praktinė instrukcija: ką daryti nuo balandžio 1 d.
Jei turite dygliuotas padangas – jas privalote pakeisti iki balandžio 10 d. Tai taisyklių reikalavimas, ne rekomendacija. Jei nespėjate užsiregistruoti į servisą – galite pakeisti nedygliuotomis žieminėmis ir su jomis laukti eilės vasarinių montavimui.
Jei turite nedygliuotas žiemines padangas – neskubėkite. Stebėkite orų prognozes: jei artimiausią savaitę naktinė temperatūra krenta žemiau nulio arba prognozuojamas šlapdriba – žieminės padangos vis dar tinkamesnės. Keiskite tada, kai vidutinė paros temperatūra stabiliai viršija +7 °C.
Prieš montuojant vasarines padangas – patikrinkite protektoriaus gylį (vasarinėms minimumas 1,6 mm, bet ekspertai rekomenduoja keisti jau ties 2–3 mm), gamybos datą (padangos senesnės nei 5–6 metų gali būti sukietėjusios, net jei protektorius dar pakankamas) ir vizualinę būklę: įtrūkimai, gumbeliai ar matomos kordo dalys reiškia, kad padanga nebetinkama.
Kas bent kartą stovėjo balandžio pirmomis dienomis autoserviso eilėje – žino, kad kantrybė mokama laiku. O kas palaukė savaitę – važiavo ramiai ir be eilės. Padangų keitimas yra ne bėgimas nuo datos, o sprendimas pagal orą. Ir šį pavasarį orai sprendžia daugiau nei kalendorius.
