Naujame automobilyje, pilname pagalbos sistemų, keleivis staiga sušunka – priekyje stovintis automobilis jau sustabdytas seniai, o jūsų vairuotojas dar tik pradeda stabdyti. Nuo susidūrimo išgelbėjo ne technologija, o kito keleivio riksmas. Vairuotojas nebuvo girtas. Jis tiesiog buvo nemiegojęs.
Ne tik alkoholis lėtina reakciją
Kai kalbama apie pavojingą vairavimą, mintys pirmiausia krypsta į alkoholį ar amžių. Bet lietuviško tyrimo duomenys rodo kur kas platesnį vaizdą: būnant 19 valandų be miego, organizmo būklė prilygsta maždaug pusės promilės alkoholio poveikiui, o po 24 valandų be miego – jau visai promilei. Abiem atvejais vairuoti nerekomenduojama, nors nė vienu atveju vairuotojas neišgėrė nė lašo. Po paros be miego vairuotojo reakcijos greitis sumažėja dvigubai, o važiavimo greitis, priešingai, linkęs padidėti tiek pat kartų – pavargęs žmogus pats to nejausdamas pradeda spausti greičiau.
Ar tikrai reikia būti senyvo amžiaus, kad vairuotum kaip po taurelės? Ne. Užtenka kelių sunkių darbo savaičių, naujagimio namuose arba paprasčiausiai prasto miego.
Amžius – tik dalis vaizdo
ES lygiu jau seniai diskutuojama, kaip dažnai vyresni vairuotojai turėtų tikrintis sveikatą, o Lietuvoje ši sistema jau griežtesnė nei daugelyje kaimyninių šalių – pažymėjimo galiojimas tiesiogiai susietas su medicininės pažymos galiojimu. Tačiau vien amžiaus kriterijus nepagauna didelės dalies rizikos: jaunas, sveikas ir formaliai tinkamas vairuoti žmogus, praleidęs naktį be miego, kelyje gali būti pavojingesnis už atsargų 70-metį. Įrankio, kuris tai fiksuotų realiu laiku, tiesiog nėra – nei Lietuvoje, nei kitur ES.
Vienas iš praktinių pavyzdžių, kaip toli siekia ši reguliavimo spraga: jei šeimoje senstantis tėvas ar senelis pradeda rodyti akivaizdžius įspėjamuosius ženklus, aplinkiniai dažnai lieka be jokio institucinio įrankio – tik pačios šeimos pastangomis tenka spręsti, kaip atkalbėti žmogų nuo vairavimo, nes formaliai atimti raktelius niekas neįpareigotas.
Ką iš tikrųjų parodo psichotechniniai testai
Psichotechniniai tyrimai Lietuvoje šiuo metu privalomi tam tikroms profesinėms grupėms – greitosios pagalbos, sunkiasvorio transporto vairuotojams, kai kuriems profesionaliems vairuotojams. Testai matuoja ne tik regėjimą, bet ir reakcijos greitį, dėmesio koncentraciją bei gebėjimą priimti sprendimus per ribotą laiką. Įdomu tai, kad testas neatskiria priežasties – nesvarbu, ar prastą rezultatą lėmė amžius, liga ar tiesiog savaitė be normalaus miego, rezultatas kalba pats už save.
Ką daryti, jei abejoji savo forma
Kadangi jokio teisinio mechanizmo, gaudančio nuovargiu pavojingus vairuotojus, kol kas nėra, atsakomybė lieka paties žmogaus savistabai:
- prieš ilgesnę kelionę įvertink, kiek valandų realiai miegojai per pastarąją parą
- jei jauti, kad reikia vis dažniau mirksėti ar prasukti radijo stotį, kad neužmigtum – tai signalas stoti, ne paspausti greičiau
- keleiviui verta nebijoti garsiai pasakyti, jei mato, kad vairuotojas praranda koncentraciją – kaip minėtu atveju, būtent keleivio riksmas išgelbėjo situaciją
Amžius ir alkoholis lieka svarbiausi, plačiausiai reguliuojami rizikos veiksniai. Bet trečias – nuovargis – kol kas neturi nei paragrafo, nei testo prie kelio, nors poveikis kūnui gali būti toks pat…
