Šaltas rytas. Užvedate variklį, grįžtate į šiltą virtuvę gerti kavos ir laukiate, kol automobilis „įšils”. Po 10–15 minučių – į kelią.
Skamba pažįstamai? Ši praktika – vienas iš daugelio žiemos vairavimo mitų, kurie perduodami iš kartos į kartą, nors mokslas ir gamintojai jau seniai įrodė priešingai.
Štai septyni populiariausi mitai ir kas iš tikrųjų vyksta.
1. „Variklį reikia šildyti 10–15 minučių prieš važiuojant”
Mitas: Šaltą rytą variklis turi padirbėti tuščiąja eiga bent 10–15 minučių, kol gerai įšils.
Realybė: Šiuolaikiniams automobiliams su elektroninio kuro įpurškimo sistemomis (pagamintiems po 1995 m.) užtenka 30–60 sekundžių. Variklis įšyla dvigubai greičiau važiuojant nedideliu greičiu nei stovint vietoje.
Ilgas stovėjimas tuščiąja eiga ne tik nesukuria naudos – jis kenkia. Alyva praskiedžiama degalais, mažėja jos apsauginės savybės, kaupiasi anglies nuosėdos.
„Toyota”, „Honda”, „Ford” rekomenduoja užvesti variklį ir po maždaug 30 sekundžių švelniai pradėti važiuoti. JAV energetikos departamentas patvirtina: „Variklis greičiau įšils važiuojant.”
Įdomus faktas: Lietuvoje už ilgesnį nei būtina variklio palikimą veikti tuščiąja eiga galima gauti iki 12 € baudą.
2. „AWD automobilis žiemą nepaklus – stabdymas ir posūkiai tokie pat geri”
Mitas: Visų ratų pavara užtikrina visapusišką saugumą ant ledo ir sniego – galiu važiuoti greičiau.
Realybė: AWD padeda tik pajudėti ir įsibėgėti. Ji siunčia galią visiems keturiems ratams, sumažindama slydimą startuojant. Tačiau stabdyti ir sukti – tai visiškai priklauso nuo padangų, ne nuo pavaros.
„Consumer Reports” testas tai įrodė akivaizdžiai: „Honda CR-V” su AWD ir žieminėmis padangomis sustojo per 94,5 m iš 100 km/h ant sniego. Ta pati mašina su universaliomis padangomis – per 203,6 m. Daugiau nei dvigubai toliau.
„Michelin” pozicija aiški: „AWD padeda pajudėti, bet nepadeda sustoti ar pasukti. Jūsų padangos, o ne pavara, lemia sukibimą su keliu.”
Pavojus: AWD sukuria klaidingą saugumo iliuziją. Vairuotojai jaučiasi drąsiau ir važiuoja greičiau, nors stabdymo galimybės išlieka tokios pat. Tik 15 proc. AWD automobilių savininkų naudoja žiemines padangas.
3. „Padangų slėgį žiemą galima sumažinti – bus geresnė trauka”
Mitas: Nuleisti slėgį padeda geriau sukibti su sniegu, nes padanga plokštesnė ir turi daugiau kontakto.
Realybė: Tai pavojinga praktika. Sumažintas slėgis pailgina stabdymo atstumą, blogina stabilumą ir trukdo ABS bei ESC sistemų veikimui.
Fizika veikia priešingai, nei tikitės: šaltas oras susitraukia, todėl padangos natūraliai praranda 1–2 PSI kas 10 °C temperatūros kritimui. Nukritus temperatūrai nuo +20 °C iki –10 °C, slėgis gali sumažėti 3–6 PSI – to pakanka įjungti TPMS įspėjimą.
Rekomendacija: Žiemą tikrinkite slėgį kas 2 savaites ir laikykitės gamintojo nurodyto lygio (paprastai 30–35 PSI, nurodyta ant vairuotojo durų staktų).
4. „Karštas vanduo greitai atitirpins užšalusį stiklą”
Mitas: Karštas vanduo – greičiausias būdas sutaupyti laiko šaltą rytą.
Realybė: Staigus temperatūros pokytis gali sukelti stiklo įtrūkimą ar skilimą. Priekinis stiklas dažnai turi nematomas mikroskopines įbrėžimas ar akmenukų pažeidimus – karštas vanduo sukelia terminį šoką būtent tose vietose.
Blogiau – net drungnas vanduo gali užšalti ant stiklo, jei lauke labai šalta, sukurdamas dar storesnį ledo sluoksnį.
Alternatyvos: Plastikinis grandiklis, spirito ir vandens mišinys (2:1 proporcija), komerciniai ledą tirpinantys purškalai arba automobilio defosteris – palaipsniui didinant temperatūrą.
Svarbu: Stiklo pakeitimas dėl terminio šoko daugelyje draudimo polisų nelaikomas draudiminiu įvykiu.
5. „Akumuliatorius žiemą įsikrauna stovint tuščiąja eiga”
Mitas: Jei paliksiu automobilį veikti tuščiąja eiga 15–20 minučių, akumuliatorius pilnai įsikraus.
Realybė: Tuščioji eiga sukuria labai mažą įkrovimą – generatorius veikia mažomis apsukomis. Norint pilnai įkrauti akumuliatorių, reikia važiuoti bent 20–30 minučių greitkeliu.
Šaltis situaciją dar pablogina:
- 0 °C: akumuliatorius praranda apie 20 proc. galios
- –18 °C: prarandama beveik 50 proc. galios
Tuo pačiu metu varikliui užvesti reikia daugiau energijos – alyva tirštesnė, starteris sukasi sunkiau.
Rekomendacija: Kartą per savaitę važiuokite bent 30 minučių maršrutu. Prieš žiemą patikrinkite akumuliatorių servise.
6. „Kuro priedai žiemą būtini”
Mitas: Žiemą būtina pilti kuro linijos antifryzą, kad benzinas neužšaltų.
Realybė: Benzinas užšąla tik esant –73 °C. Tokių temperatūrų Lietuvoje nebus niekada.
Šiuolaikinis benzinas jau turi iki 10 proc. etanolio (E10), kuris atlieka tą pačią funkciją kaip priedai. 15 litrų degalų bake su 10 proc. etanolio jau yra 1,5 litro alkoholio – papildomi 350–500 ml priedo nesuteikia jokios papildomos apsaugos.
Tikroji problema – vanduo kuro sistemoje, kuris gali užšalti ir užblokuoti kuro linijas.
Praktinis patarimas: Laikykite baką bent pusiau pilną – tai sumažina kondensacijos riziką.
Išimtis: Dyzeliniams automobiliams žieminiai priedai gali būti naudingi – dyzelinas tirštėja jau esant –15 °C.
7. „Tempomatas – puikus pagalbininkas ir žiemą”
Mitas: Tempomatas padeda išlaikyti stabilų greitį ir žiemą, todėl saugiau važiuoti.
Realybė: Labai pavojinga praktika ant slidžių kelių. Tempomatas gali toliau didinti greitį, kai ratai pradeda slysti – sistema nesuvokia, kad praradote sukibimą.
Kai koja ant pedalo, jaučiate slydimą ir galite reaguoti instinktyviai. Su tempomatu – ne.
AAA oficiali pozicija: „Tempomato naudojimas lietuje, sniege, kruša, šlapdriboje ar ant ledo gali sukelti slydimą ar sukimąsi.”
Net modernūs automobiliai su ESC: gamintojai rekomenduoja nenaudoti tempomato slidžiomis sąlygomis.
Kiek mitų tikėjote?
Jei atpažinote bent kelis savo įpročius – nesijaudinkite. Šie mitai gyvuoja dešimtmečius ir perduodami per šeimas. Svarbu ne tai, ką darėte anksčiau, o tai, ką darysite šią žiemą.
Mokslas ir gamintojai sutaria: šiuolaikiniams automobiliams reikia mažiau „globos” nei manome. Dažnai geriausia, ką galime padaryti, – tiesiog nesikišti.
