Eismo kontrolė kelyje — tai žmogus su lazeriu, matuoklis ant trikojo arba kamera ant stulpo. Taip vairuotojai kontrolę įsivaizduoja šiandien. Bet Olandijos policijos eismo projekto vadovas Fritsas Lindemanas mato kitaip: „Jei gausime tiesioginę prieigą prie automobilio duomenų — mums nereikės stovėti kelio krašte.”
Tai ne fantastika — tai policijos vizija, kuri remiasi jau esančiomis technologijomis ir kelia klausimų, kuriuos Lietuva taip pat turės atsakyti.
Penkios sritys, kuriose policija koncentruoja kontrolę
Lindemanas atskleidė sistemą, kurią Olandijos policija vadina VARAS: greitis, raudonas šviesos pažeidimas, alkoholis ir narkotikai, blaškymasis vairuojant ir recidyvistai. Tai penkios sritys, dėl kurių kasmet suderinami prioritetai su prokuratūra.
„Tai dalykai, kurie tiesiogiai sukelia eismo pavojų — ir būtent dėl to mes esame kelyje,” — paaiškino Lindemanas. Tačiau tai ne vienintelė policijos funkcija: ji taip pat vykdo aplinkosaugos normų priežiūrą ir baudžiamojo nusikalstamumo atsekimą — nuo nelegalių krovinių iki prekybos žmonėmis.
Lietuva panašią prioritetų sistemą taiko praktiškai: 134 vidutinio greičio matavimo sistemos, 78 momentiniai matuokliai ir 37 trikojai radarai. 2025 m. dėl greičio žuvo 41 žmogus, 584 buvo sužeisti. Šie skaičiai — pagrindas, kuriuo grindžiamas toks intensyvus kontrolės tinklas.
Monocam: dirbtinis intelektas telefono laikymui nustatyti
Bene įdomiausias Lindemano aprašytas įrenginys — Monocam. Tai Olandijos policijos pačios sukurta sistema, skirta nustatyti, ar vairuotojas laiko telefoną rankoje. Sistema naudoja dirbtinį intelektą vaizdo analizei — ir pirmiausia buvo kuriama vidaus reikmėms, nes rinkoje tokio sprendimo tiesiog nebuvo.
Dabar Monocam per tarptautinę policijos organizaciją Roadpol plinta į kitas Europos šalis. Tai precedentas: policija ne tik naudoja technologijas, bet ir jas kuria, o po to perduoda partneriams.
Panašus principas galioja ir „fokusflitserio” — mobilios kameros, kuri fiksuoja kabinos vaizdą ir nustato telefono naudojimą. Sprendimas visada lieka žmogui: sistema tik identifikuoja galimą pažeidimą, o pareigūnas priima galutinį sprendimą apie baudą.
Lankstieji matuokliai: kur sistema reaguoja į situaciją
Lindemanas pabrėžė principą, kuris Lietuvoje jau įtvirtintas nuo 2025 m. rugpjūčio: matuoklių vietos nėra pastovios — jos keičiasi pagal eismo situaciją. Jei dėl remonto darbų navigacijos programos nukreipia eismą pro mokyklą — rajono pareigūnas gali tą dieną ten pastatyti lazerinį prietaisą.
„Rajono pareigūnas žino savo rajoną,” — sakė Lindemanas. „Kai keičiasi situacija, jis reaguoja.” Tai paaiškinimas, kodėl „žinomų matuoklių sąrašai” internete greitai pasensta — sistema nėra statiška.
Olandijoje lankstieji matuokliai taip pat naudojami netradiciniais objektais: elektriniai dviračiai, fatbaikai ir greitaeigiai dviračiai tikrinami lazeriu, nes radaras jiems netinka dėl mažo dydžio.
Ateities scenarijus: automobilio duomenys vietoj kelio posto
Pats esminis interviu momentas — Lindemano vizija apie eismo kontrolę po dešimt ar dvidešimt metų. „Jei gausime tiesioginę prieigą prie automobilio duomenų — mums nereikės stovėti kelio krašte. Sulaikydami automobilį galėsime jį tiesiogiai perskaityti ir pamatyti, kokiu greičiu važiavo.”
Šiuolaikiniai automobiliai jau dabar fiksuoja ir saugo didžiulius duomenų kiekius: greitį, manevrus, stabdymo intensyvumą, vietas. Klausimas nėra techninis — duomenys egzistuoja. Klausimas yra teisinis ir politinis: kas prie jų turi prieigą ir kokiomis sąlygomis.
Lindemanas pats tai pripažino: „Reikia gerai apgalvoti privatumą — kiek duomenų saugoma ir dalijamasi šiuolaikiniuose automobiliuose.” Tai ne pagyra technologijoms, o priminimas, kad sistemos kūrimas reikalauja teisinių ribų.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
Olandija — viena iš labiausiai pažengusių eismo kontrolės technologijų srityje Europoje. Tai, ką Lindemanas aprašo kaip ateities viziją, Lietuva turės spręsti po kelių metų — kai naujos automobilių kartos su plačia telematika taps norma.
Jau dabar kai kurios draudimo bendrovės Lietuvoje siūlo telematinius draudimus su mažesnėmis įmokomis mainais už vairavimo duomenų dalijimąsi. Tai savanoriškas modelis. Lindemano apibūdinta policijos prieiga prie duomenų būtų kitokia — prieiga be savanoriško pasirinkimo.
Redakcijos vertinimu, eismo saugumo argumentas yra stiprus: 2025 m. dėl greičio keliuose žuvo 41 žmogus. Tačiau prieiga prie automobilio duomenų be aiškios teisinės bazės ir teismo leidimo — tai kitas klausimas nei greičio matuoklis kelio krašte. Technologinė galimybė egzistuoja. Teisinis pagrindas Lietuvoje — dar ne. Ir tai yra diskusija, kurią pradėti vertėtų prieš, o ne po to, kai sistema veikia.
