Už maždaug 200–1000 eurų internete galima nusipirkti nedidelį elektroninį įrenginį, kuris visiškai sustabdo automobilio odometrą. Variklis veikia, ratai sukasi, bet rida nestoja nė per kilometrą. Jungtinėje Karalystėje šie vadinamieji kilometrų blokatoriai tampa rimta problema – ypač dabar, kai šalis ruošiasi apmokestinti elektromobilius pagal nuvažiuotą atstumą.
Mokestis už kilometrą – ir aparatėlis, kuris jį apeis
Britanijos vyriausybė planuoja 2028 m. pavasarį įvesti naują mokestį: kiekvienas elektrinio ar dalinio elektromobilio savininkas turės kasmet deklaruoti nuvažiuotus kilometrus ir už juos sumokėti. Priežastis paprasta – pereinant prie elektromobilių, valstybė netenka milijardinių pajamų iš degalų akcizų.
Planas atrodo logiškas, kol neatsiranda viena detalė. Remiantis žinomo britų automobilių žurnalo „Autocar” tyrimu, rinkoje jau plačiai parduodami kompaktiški elektroniniai įrenginiai, galintys visiškai neutralizuoti šią sistemą. Pardavėjai teigia, kad ridos blokatoriai skirti tik bandomiesiems automobiliams uždarose aikštelėse. Realybėje jie masiškai montuojami į paprastų vairuotojų automobilius.
Kaip veikia kilometrų blokatorius
Principas paprastas ir efektyvus. Prijungtas prie automobilio kompiuterio, įrenginys blokuoja duomenų srautą į visus pagrindinius modulius. Automobilis veikia visiškai normaliai – variklis, transmisija, elektronika funkcionuoja be jokių sutrikimų. Bet odometras sustoja.
Nuvažiuoti kilometrai niekur neįrašomi. Jie tiesiog dingsta. Net atvežus automobilį į oficialų servisą, standartine diagnostikos įranga aptikti manipuliaciją praktiškai neįmanoma. Tai ne senojo tipo mechaninis odometro sukimas – čia skaitmeninis signalas tiesiog nebesiunčiamas.
Pasak „Autocar” tyrimo, šie įrenginiai šiuo metu perkami šimtais per savaitę – tiek privačių asmenų, tiek abejotinos reputacijos automobilių prekeivių.
Lizingo sukčiavimas ir naudotų automobilių rinka
Kol kilometrinis mokestis dar neįvestas, blokatoriai jau naudojami kitam tikslui. Lizingo (nuomos) sutartyse dažnai numatyta kilometrų riba – ją viršijus, gresia didelės netesybos. Užšaldytas odometras leidžia viršyti limitus nepaliekant jokio pėdsako.
Bet didžiausia grėsmė kyla naudotų automobilių pirkėjams. Tūkstančiai automobilių, kurių odometrai rodo tvarkingą žemą ridą, realybėje gali būti nuvažiavę dešimtis tūkstančių papildomų kilometrų. Pirkėjas moka pilną kainą už „mažai važinėtą” elektromobilį, kurio baterija ir pavara jau smarkiai nusidėvėjusios.
Pats absurdiškiausias dalykas – Britanijoje šių įrenginių pardavimas ir turėjimas yra visiškai legalūs. Neteisėta tik juos aktyvuoti viešajame kelyje arba parduoti automobilį su suklastota rida apie tai neįspėjus pirkėjo. Praktikoje tai beveik neįmanoma įrodyti.
Situacija Lietuvoje: kol kas kitokia, bet ne visai saugi
Lietuvoje kilometrinio mokesčio elektromobiliams kol kas neplanuojama, todėl tiesioginis motyvas naudoti ridos blokatorius čia mažesnis. Tačiau odometro sukčiavimo problema mūsų šalyje egzistuoja jau seniai – tik kitomis formomis.
Remiantis „Regitra” duomenimis, Lietuvoje vis dar perregistruojama nemažai automobilių su „pataisyta” rida, ypač tarp importuojamų naudotų transporto priemonių iš Vakarų Europos. Nors Europos Sąjungoje veikia skaitmeninės ridos fiksavimo sistemos (pavyzdžiui, Belgijos „Car-Pass” ar Nyderlandų „NAP”), ne visose šalyse jos vienodai griežtos.
Lietuvos vairuotojams, perkantiems naudotą automobilį iš Jungtinės Karalystės – o tokių sandorių po „Brexit” vis dar pasitaiko – verta būti ypač atidiems. Jei automobilis atvyksta su neįtikėtinai maža rida ir patrauklia kaina, kilometrų blokatorius gali būti viena iš priežasčių. Patikrinti britų automobilių istoriją galima per MOT duomenų bazę – ten fiksuojami odometro parodymai kiekvienos techninės apžiūros metu.
