Šiuo metu, kai degalai kainuoja beveik 2 eurus už litrą, dauguma vairuotojų itin jautriai reaguoja, kai automobilio skydelyje yra rodomos didelės kuro sąnaudos. Todėl apžvelgiame tipines ir mažiau tipines situacijas, kurios gali turėti įtakos vidaus degimo varikliu varomo automobilio degalų ar elektromobilio energijos sąnaudoms…
Didelės vairavimo kainos veikia ne tik automobilių su vidaus degimo varikliais (benzinu, dyzelinu ir suskystintomis naftos dujomis) savininkus. Važinėti elektriniu automobiliu už miesto ribų nėra pigu. Vieno kilovato elektros energijos, „įkrauto“ greitojo įkrovimo stotelėje, kaina gali siekti nuo 0,44 iki daugiau kaip 0,6 euro centų. Kaina priklauso nuo operatoriaus ir nuo to, ar elektromobilio naudotojas turi abonementą, ar greitojo įkrovimo stotele naudojasi tik retkarčiais.
Senesnių benzininių automobilių su netiesioginio degalų įpurškimo varikliais principas buvo paprastas. Automobilis erzino vairuotoją didelėmis sąnaudomis mieste ir maloniai stebino mažomis sąnaudomis trasoje.
Mažo litro darbinio tūrio tiesioginio įpurškimo varikliai su turbokompresoriumi iš dalies pakeitė šį principą. Mieste jie paprastai sunaudoja nedaug degalų (be to, nuolat spaudžia vairuotoją važiuoti ekologiškai), tačiau važiuojant tolimesnį atstumą autostradoje degalai ima degti gana greitai.
Mieste elektromobiliai naudoja mažiausiai energijos, tačiau išvažiavę į greitkelį jie parodo, ką gali. Mieste elektromobilis gali suvartoti 15 kWh/100 km, o važiuojant dinamiškai kelyje – daugiau kaip 30 kWh/100 km.
Tačiau jei dėl didelio degalų sąnaudų ir energijos suvartojimo kalti ne jėgos agregato ypatumai, kas gali turėti įtakos didesniam automobilio apetitui?
Didesnės kuro sąnaudos dėl papildomo oro pasipriešinimo
Ne kiekvienas automobilis turi aerodinaminę konstrukciją. Yra automobilių, kurie primena stačiakampę dėžę, judančią ant mažų ratų (pvz., miesto B klasės minivenai), arba didelę dėžę ant didelių ratų (galingi visureigiai, stilizuoti kaip visureigiai). Tokio automobilio savininkas gali kasdien važinėti po miestą. Važiuodamas kelyje jis gali nustebti sužinojęs, kad transporto priemonės kuro sąnaudos nėra tokios mažos.
Kokia galėtų būti papildomo pasipriešinimo priežastis? Montuojant stogo bagažinę, ant stogo tvirtinant dviračius arba velkant priekabą.
Didesnės degalų sąnaudos dėl papildomo pasipriešinimo riedėjimui
Kas gali sukelti papildomą pasipriešinimą riedėjimui?
- Padangos su nepakankamu oro slėgiu.
- Pažeisti ratų guoliai, kurie užstringa (pasitaiko automobiliuose, kurių rida didesnė). Užsikimšę guoliai skleidžia daug triukšmo – dūzgia, pypsi ir t. t.
- Užblokuotas stabdžių stūmoklis, dėl kurio stabdžių trinkelės liečiasi prie stabdžių diskų ir nuolat trinasi į stabdžių diskus.
- Išjudinti stabdžių diskai, kurie važiuojant trinasi į trinkeles.
- Mažesniu mastu – netinkamai sureguliuota pakabos geometrija ir padangos su netinkamu protektoriumi arba važiavimas su žieminėmis padangomis vasarą.
Verta paminėti ekologiškas padangas, kurios buvo sukurtos siekiant sumažinti degalų sąnaudas. Praktikoje vairuotojas gali nepastebėti šio sumažėjimo, kurį užtikrina žalios padangos.
Daugiau keleivių, daugiau bagažo ar minėta priekaba – visa tai lemia didesnes degalų sąnaudas vidaus degimo automobiliuose ir energijos sąnaudas elektromobiliuose.
Papildoma apkrova automobilio varikliui ir elektros sistemai
Įjungtas automobilio oro kondicionierius paprastai padidina degalų sąnaudas 1-1,5 l/100 km, priklausomai nuo nustatymų. Panašiai energijos suvartojimas padidėja ir elektriniame automobilyje.
Daug įjungtų elektros prietaisų, pvz., garso sistema su stiprintuvu, daugialypės terpės sistema, telefono ir (arba) nešiojamojo kompiuterio įkroviklis – visi šie prietaisai apkrauna vidaus degimo variklio automobilio generatorių (o tai reiškia degalų sąnaudas), o elektriniame automobilyje suvartojama daugiau energijos.
Gedimai, dėl kurių padidėja kuro sąnaudos
Yra keletas gedimų, dėl kurių gerokai padidėja degalų sąnaudos.
Kai prietaisų skydelyje užsidega „check engine“ variklio lemputė, variklis perjungiamas į avarinį režimą. Tai susiję su mažesniu našumu ir didesnėmis degalų sąnaudomis.
Dėl ko gali įsijungti avarinis režimas ir užsidegti variklio patikros lemputė? Lambda zondo gedimas, kurio nors jutiklio gedimas, problemos dėl užsikimšusio trijų krypčių katalizatoriaus arba net „Adblue“ skysčio trūkumas rezervuare, jei tai dyzelinis automobilis. Užsidegus variklio patikros indikatoriui, prijunkite diagnostikos prietaisą prie OBD2 jungties ir perskaitykite klaidos kodą.
Kas dar gali padidinti degalų sąnaudas?
- Už tinkamą oro ir degalų mišinio nustatymą atsakingų jutiklių, pvz., lambda zondo (gali iki 50 proc. padidinti degalų sąnaudas, jei automobilis nuolat važiuoja naudodamas sodrintą degalų mišinį), oro srauto matuoklio ir masės oro jutiklio, veikimo sutrikimai.
- Dėl susidėvėjusių tiesioginio įpurškimo purkštukų susidaro degalų perteklius ir sunaudojama per daug degalų.
- Užsikišęs termostatas (aušinimo sistemos dalis) arba elektroniniu būdu valdomo termostato gedimas – dėl to taip pat padidėja degalų sąnaudos.
- Dėl užsikimšusio oro filtro kyla problemų dėl tinkamo oro įsiurbimo per įsiurbimo sistemą. Tai taip pat turi įtakos neteisingam degalų ir oro mišiniui.
- Turbokompresoriaus arba kompresoriaus gedimas.
- Įsiurbimo kolektoriaus užsikimšimas, pvz., dyzeliniame variklyje. Kolektorius užsikemša dėl jame susikaupusio dumblo, kuris susidaro iš išmetamųjų dujų, grąžinamų į variklį per išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvą EGR.
Tai dažniausios pernelyg didelio degimo ir energijos suvartojimo šiuolaikiniuose automobiliuose priežastys.
