Kiekvieną rudenį, vairuotojams ruošiantis žiemai, kyla vienas klausimas: ar geresnes žiemines padangas montuoti ant priekinės, ar galinės ašies? Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška montuoti padangas su geresniu sukibimu priekyje, ypač priekiniais ratais varomiems automobiliams. Tačiau fizika ir realaus pasaulio bandymai rodo priešingai. Ši dažna klaida gali tapti pavojinga apledėjusiuose keliuose.
Auksinė taisyklė: geresnės padangos visada dedamos ant galinės ašies
Nesvarbu, ar jūsų automobilis varomas priekiniais, galiniais ar visais ratais, mažiau susidėvėjusias (geresnes) padangas visada reikia montuoti ant galinės ašies. Priežastis paprasta: galinės padangos užtikrina stabilumą. Jie neleidžia automobilio galinei daliai slysti posūkiuose ar šlapiame kelyje.
Kai galinės padangos praranda sukibimą su kelio danga, automobilis tampa nestabilus ir pradeda suktis aplink savo ašį – ši situacija vadinama per dideliu pasukamumu. Pasak Lietuvos automobilių ekspertų, tai vienas sunkiausiai atsigaunančių slydimo atvejų net ir patyrusiems vairuotojams.
Jei priekinės padangos praranda sukibimą su kelio danga, automobilis patiria per mažą pasukamumą – jis tiesiog važiuoja tiesiai. Tai lengviau kontroliuoti: sumažinus greitį arba nuėmus akceleratorių, sukibimas paprastai atkuriamas.
Kodėl daugelis vis dar daro šią klaidą
Dauguma automobilių Lietuvoje yra varomi priekiniais ratais, o jų priekinės padangos dyla greičiau, nes jos:
- Užtikrina vairavimą,
- Suteikia variklio galią,
- Ir valdo didžiąją dalį stabdymo jėgos.
Tai verčia daugelį manyti, kad geriausios padangos turėtų būti dedamos priekyje. Iš tikrųjų toks sprendimas padidina galinių ratų slydimo riziką – ypač šlapiame ar apledėjusiame kelyje.
Kas nutinka, jei priekyje sumontuotos geresnės padangos
Kai priekinės padangos sukimba geriau nei galinės, vairavimo reakcija jaučiasi aštresnė. Tačiau galinė dalis tampa nestabili. Staigaus posūkio, eismo juostos pakeitimo ar nelygaus paviršiaus metu automobilio galas gali staiga pasisukti. Net ir pažangios sistemos, tokios kaip ABS ir ESP, gali laiku neištaisyti slydimo.
Trumpai tariant, geresnės priekinės padangos padidina galinio rato sukibimo praradimo riziką, o tai yra pavojingiausia situacija, su kuria galite susidurti vairuodami žiemą.
Kaip išvengti netolygaus padangų nusidėvėjimo
Jei priekinės padangos susidėvi greičiau:
- Kas 10 000–15 000 km pakeiskite padangas vietomis,
- Reguliariai tikrinkite ratų suvedimą ir slėgį,
- Venkite staigaus greitėjimo ir staigaus stabdymo.
Tai padeda užtikrinti tolygų nusidėvėjimą ir išlaikyti automobilio pusiausvyrą tarp ašių.
Kiek laiko galima naudoti žiemines padangas?
Pagal įstatymą minimalus protektoriaus gylis yra 3 mm, tačiau tai yra per mažai žiemai. Ekspertai rekomenduoja keisti žiemines padangas, kai protektoriaus gylis pasiekia 4 mm. Padangų nusidėvėjimą galite stebėti naudodami TWI (protektoriaus nusidėvėjimo indikatoriaus) žymeklius – kai protektorius pasiekia indikatorių, laikas keisti padangas.
Jei turite dvi geresnes ir dvi senesnes žiemines padangas, visada montuokite geresnes ant galinės ašies. Ši paprasta taisyklė gali padėti išvengti slydimo, išvengti brangios klaidos ir užtikrinti saugumą apledėjusiuose Lietuvos keliuose.
Kokia jūsų nuomonė? Ar laikotės šios taisyklės keisdami padangas? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
