Brangstant iškastiniam kurui, vairuotojai Lietuvoje vis dažniau skaičiuoja ne tik automobilio kainą, bet ir realias kasdienes kelionių išlaidas. Pastarųjų savaičių geopolitiniai įvykiai ir sutrikęs naftos tiekimas iš Artimųjų Rytų dar kartą priminė, kaip stipriai dyzelino ir benzino kainos priklauso nuo pasaulinių krizių.
Tuo metu elektromobilių vairuotojai tokius svyravimus jaučia gerokai mažiau. Naujas palyginimas rodo, kad kelionė elektromobiliu šiandien gali kainuoti maždaug perpus pigiau nei dyzeliniu automobiliu, o metinis skirtumas kai kuriems vairuotojams jau siekia daugiau nei 1000 eurų.
Degalų kainų šuolis vėl priminė dyzelio pažeidžiamumą
Kariniai veiksmai Persijos įlankos regione, ribojamos naftos gavybos apimtys ir laivybos trikdžiai Hormūzo sąsiauryje sukėlė naują įtampą pasaulinėje naftos rinkoje. Tokie pokyčiai gana greitai pasiekė ir Europą, o kartu – ir Lietuvos degalines.
Stebint kainas degalinėse, akivaizdu, kad dyzelino kaina tapo itin jautri geopolitiniams sukrėtimams. Kai kur ji jau peržengė 2 eurų už litrą ribą, o kai kurių skaičiavimų duomenimis, dyzelinas per trumpą laiką brango net iki 50 proc.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, tokia aukšta dyzelino kaina, skaičiuojant 1000 litrų su mokesčiais, nebuvo fiksuota nuo 2023 metų vasario. Tai reiškia, kad vairuotojai, kasdien naudojantys dyzelinius automobilius, šiandien susiduria su kur kas didesne finansine rizika nei dar prieš kelis mėnesius.
Kiek kainuoja nuvažiuoti 100 kilometrų?
Didžiausias skirtumas išryškėja tada, kai lyginamos realios eksploatacijos išlaidos. Šiuo metu nuvažiuoti 100 kilometrų dyzeliniu automobiliu vidutiniškai kainuoja apie 14 eurų. Žinoma, galutinė suma priklauso nuo konkretaus modelio sąnaudų, važiavimo tempo ir maršruto, tačiau bendras kainų lygis šiandien yra būtent toks.
Tuo tarpu elektromobiliu tą patį atstumą galima įveikti maždaug už 7 eurus, jei jis kraunamas viešajame greitojo įkrovimo tinkle, kur elektros energijos kaina siekia apie 0,35 Eur už kWh. Kitaip tariant, vien kelionės energijos kaina elektromobiliui šiandien yra maždaug dvigubai mažesnė.
- 100 km dyzeliniu automobiliu – apie 14 eurų
- 100 km elektromobiliu viešame greitojo įkrovimo tinkle – apie 7 eurus
- Skirtumas – apie 7 eurus kas 100 km
Toks atotrūkis tampa ypač svarbus tiems, kurie automobiliu naudojasi kasdien – važiuoja į darbą, veža vaikus, keliauja tarp miestų ar dažnai vyksta komandiruotėse.
Per metus sutaupymai jau skaičiuojami keturženklėmis sumomis
Vertinant, kad vidutinis vairuotojas per metus nuvažiuoja apie 15 tūkst. kilometrų, skirtumas tarp dyzelinio automobilio ir elektromobilio tampa labai aiškus. Pagal dabartines kainas vairuotojas, persėdęs iš dyzelinio automobilio į elektromobilį, galėtų sutaupyti daugiau nei 1000 eurų per metus.
Ir tai dar nėra galutinė riba. Jei elektromobilis kraunamas namuose nakties metu, kai elektra pigesnė, skirtumas tarp šių dviejų transporto priemonių rūšių gali būti dar didesnis. Tokiu atveju elektromobilio eksploatacijos pranašumas tampa dar akivaizdesnis.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad pilnas dyzelinio automobilio bakas šiandien gali kainuoti maždaug 20 eurų daugiau nei prieš mėnesį. Tokie staigūs pokyčiai ypač skausmingi tiems namų ūkiams, kurių biudžetas jau ir taip įtemptas.
Ekspertas: elektromobiliai mažiau priklauso nuo pasaulinių krizių
„Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta teigia, kad dabartinė situacija puikiai parodo vieną svarbiausių elektromobilių privalumų – mažesnę priklausomybę nuo pasaulinių iškastinio kuro rinkos svyravimų.
Pasak jo, elektromobilių savininkai į geopolitinius neramumus reaguoja ramiau, nes jų naudojama energija nėra taip tiesiogiai susieta su naftos tiekimo grandinėmis ar politiniais konfliktais kituose pasaulio regionuose.
„Daugiau nei 1800 įkrovimo taškų Baltijos šalyse turinčiame „Ignitis ON“ tinkle naudojama 100 proc. žalioji elektros energija, daugiausiai gaunama naudojant saulės, vėjo ir vandens energiją. Kadangi ši elektros energija generuojama iš atsinaujinančių šaltinių čia pat, mūsų regione, jos kaina nepriklauso nuo už tūkstančių kilometrų vykstančių geopolitinių krizių ar laivybos kelių blokadų“, – sako E. Balta.
Ši mintis šiandien vairuotojams tampa vis aktualesnė. Kai viena krizė gali akimirksniu pakelti degalų kainas, stabilumas tampa ne mažiau svarbiu argumentu nei pati kaina.
Įkrovimo tinklas Baltijos šalyse plečiasi sparčiai
Dar visai neseniai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių gyventojai dvejodavo rinktis elektromobilį, buvo įkrovimo infrastruktūros trūkumas. Tačiau šiandien situacija jau yra gerokai pasikeitusi.
Pasak E. Baltos, „Ignitis ON“ tinklas šiuo metu dengia daugiau nei 91 proc. Baltijos šalių teritorijos, o įkrovimo prieigas galima rasti šalia pagrindinių kelių. Tai reiškia, kad kelionės tarp didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio – tampa vis patogesnės ir lengviau planuojamos.
Vairuotojams taip pat svarbu, kad stotelių užimtumą ir vietą galima patikrinti mobiliojoje programėlėje. Tai mažina neapibrėžtumą ir leidžia geriau suplanuoti maršrutą, ypač ilgesnėse kelionėse.
Modernūs elektromobiliai įkraunami gerokai greičiau nei anksčiau
Vienas iš dažniausiai minimų elektromobilių minusų ilgą laiką buvo įkrovimo trukmė. Tačiau technologinė pažanga šioje srityje situaciją sparčiai pakeitė.
Šiuolaikinius elektromobilius itin greito įkrovimo stotelėse nuo 10 iki 80 proc. galima įkrauti vos per maždaug 20 minučių. Praktikoje tai reiškia, kad sustojimas įkrovimui daugeliu atvejų trunka tiek, kiek vairuotojas ir taip skirtų kavos puodeliui, trumpam poilsiui ar užkandžiui degalinėje.
Todėl senas argumentas, kad elektromobilis netinka ilgesnėms kelionėms, šiandien vis dažniau praranda svorį – ypač tada, kai maršrutai driekiasi pagrindiniais keliais, kuriuose įkrovimo infrastruktūra jau gerai išvystyta.
Pokyčius Lietuvoje skatina ir antrinė rinka
Elektrinio mobilumo plėtrą Lietuvoje spartina ne tik viešosios įkrovimo stotelės ar pigesnė kelionės kaina. Vis didesnę reikšmę turi ir antrinė elektromobilių rinka, kuri pamažu atveria duris platesniam vairuotojų ratui.
VĮ „Regitra“ duomenimis, šių metų kovo pradžioje Lietuvoje jau buvo registruoti 25 195 grynieji elektromobiliai. Palyginimui, 2025 metų pradžioje jų skaičius siekė 16 513. Toks augimas rodo, kad elektromobiliai tampa vis aktualesni ne tik kaip technologinė naujovė, bet ir kaip praktiškas kasdienis pasirinkimas.
E. Balta pabrėžia, kad šį šuolį lemia keli veiksniai vienu metu: sparčiau tobulėjančios technologijos, didesnė modelių pasiūla, aiškesnė kainodara ir galimybė rinktis ne tik naują, bet ir naudotą elektromobilį.
Ekonominis argumentas tampa vis stipresnis
Nors daliai vairuotojų vis dar svarbūs klausimai apie nuvažiuojamą atstumą, baterijos ilgaamžiškumą ar pradinę automobilio kainą, dabartinė degalų situacija stipriai keičia diskusijos kryptį. Vis dažniau sprendimą lemia ne vien ekologija ar technologijų naujovės, o labai aiškus ekonominis skaičiavimas.
Kai 100 kilometrų kelionė elektromobiliu kainuoja maždaug perpus mažiau nei dyzeliniu automobiliu, o per metus sutaupoma daugiau nei 1000 eurų, tai daugeliui šeimų tampa nebe teoriniu, o labai praktišku argumentu.
Be to, vartotojai vis labiau vertina ir tvarumą. Kaip pažymi „Ignitis ON“ vadovas, žaliąją energiją naudojančių klientų skaičius toliau auga, o tai rodo, kad visuomenė vis dažniau ieško ne tik pigesnių, bet ir tvaresnių sprendimų.
Ar dyzelinio automobilio era pradeda silpti?
Dyzeliniai automobiliai Lietuvoje vis dar išlieka itin populiarūs, ypač tarp daug važinėjančių vairuotojų. Tačiau dabartinis kainų fonas rodo, kad jų ekonominis pranašumas nebėra toks akivaizdus kaip anksčiau.
Jei geopolitinė įtampa neslops, o naftos rinka ir toliau išliks jautri tiekimo sutrikimams, dyzelino kainų spaudimas gali niekur nedingti. Tokiu atveju vis daugiau vairuotojų gali pradėti rimtai svarstyti apie perėjimą prie elektromobilio – ne tik dėl ekologijos, bet ir dėl kasdienės finansinės naudos.
Ką apie tai manote jūs? Ar augančios dyzelino kainos paskatintų jus svarstyti elektromobilį? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
