Nuo 2026 m. „Euro NCAP” – nepriklausoma organizacija, vertinanti naujų automobilių saugumą – iš esmės pakeitė vertinimo metodiką. Vien tik laboratorinių smūgio bandymų ir stendo testų nebepakanka. Dabar automobiliai privalo įrodyti savo saugumą realiuose keliuose – trijose skirtingose šalyse, pravažiuodami apie 2 000 km. Lietuvos vairuotojams tai svarbu: jei planuojate pirkti naują automobilį ir žiūrite į žvaigždučių skaičių, taisyklės, kaip tos žvaigždutės gaunamos, iš esmės pasikeitė.
Keturios vertinimo kryptys ir griežtesnis slenkstis
Naujoji metodika išlaiko keturias pagrindines vertinimo kryptis, tačiau kiekviena jų dabar turi griežtą minimumą – norint gauti penkias žvaigždutes, reikia surinkti bent 80 balų iš 100 kiekvienoje kategorijoje. Kompensuoti silpną rezultatą vienoje srityje stipriu kitos srities rezultatu nebegalima.
Keturios vertinimo kryptys: saugaus vairavimo kokybė ir asistentų veikimas standartinėmis sąlygomis; vairuotojo dėmesio neblaškymas (ypač dėl jutiklinių ekranų dizaino); avarijų prevencijos sistemų (ADAS) efektyvumas; pasyvi sauga – smūgio pasekmių mažinimas ir poavariniai veiksmai.
Būtent antroji kryptis – dėmesio neblaškymas – yra visiškai nauja tokiu griežtumu. „Euro NCAP” nuo 2026 m. tiesiogiai baudžia automobilius, kurių valdymo sąsaja per daug priklauso nuo jutiklinių ekranų. Tai tiesioginė reakcija į pastarųjų metų tendenciją, kai gamintojai perkėlė klimato kontrolę, veidrodėlių reguliavimą ir net posūkio signalus į ekraną.
Dėl ko kelio testai keičia viską
Pagrindinė naujovė – ADAS (pažangių vairuotojo pagalbos sistemų) tikrinimas realiose sąlygose. Automobiliai testuojami mieste, užmiesčio keliuose ir automagistralėse. Ir ne vienoje šalyje – „Euro NCAP” organizuoja kelio etapą iš karto trijose skirtingose valstybėse. Net jei smūgio bandymai vyko Ispanijoje (IDIADA centre Katalonijoje, kur 2025 m. atlikta apie 40 proc. visų testų), kelio bandymai gali vykti visiškai kitose šalyse.
Automobilius apkabinėja matavimo įranga: jutikliai ir kameros montuojami salone, ant kėbulo ir ant stogo. Naudojamos tokios sistemos kaip IVEX, skirtos duomenų rinkimui ir analizei. Testuojami tiek gamintojo pateikti automobiliai, tiek išsinuomoti egzemplioriai – tai sumažina manipuliavimo galimybę.
Gamintojams tai reiškia, kad „sureguliuoti” sistemas konkrečioms sąlygoms nebeišeis. Juostoje laikymosi sistema turi teisingai atpažinti skirtingų šalių kelio ženklinimą. Greičio ribojimo atpažinimo sistema turi veikti su skirtingais ženklais. O tai, kaip rodo praktika, vyksta toli gražu ne visada.
Kokios klaidos kainuoja žvaigždutes
Realių kelio testų metu pasitaiko klaidų, kurios laboratorijoje niekada neišryškėtų. Sistema gali klaidingai identifikuoti vairuotoją kaip neatidų arba pavargusį. Greičio ribojimo atpažinimas gali suklysti dėl kintamų apribojimų, priklausančių nuo paros laiko ar oro sąlygų. Juostoje laikymosi asistento veikimas gali sutrikti dėl nusidėvėjusio ar nestandartinio kelio žymėjimo.
Net smulkūs trūkumai turi tiesioginę kainą: dažnos asistentų klaidos gali atimti mažiausiai 2 balus, o ergonomikos ir dėmesio blaškymo problemos – dar kelis. Kai riba yra 80 balų iš 100, tokie nuostoliai gali lemti, ar automobilis gauna penkias žvaigždutes, ar lieka ties keturiomis.
Ką tai reiškia Lietuvos pirkėjams
„Euro NCAP” žvaigždutės yra vienas pagrindinių kriterijų, kuriais Lietuvos pirkėjai remiasi rinkdamiesi naują automobilį. Tačiau reikia suprasti, kad 5 žvaigždutės, gautos pagal 2026 m. metodiką, ir 5 žvaigždutės, gautos pagal senąją – tai skirtingi saugumo lygiai. Naujasis standartas yra ženkliai griežtesnis.
Praktinė reikšmė: automobilis, kurio vairuotojo asistentai veikia stabiliai tik laboratorijoje, bet klysta realiuose Lietuvos keliuose (kur žymėjimas kartais nusidėvėjęs, o ženklai ne visada standartiniai), gali prarasti žvaigždutes. O tai reiškia, kad perkant naują automobilį verta žiūrėti ne tik į bendrą žvaigždučių skaičių, bet ir į detalų ADAS vertinimą – kaip sistema pasirodė būtent kelio testuose.
Kitas svarbus aspektas – jutikliniai ekranai. Jei naujame automobilyje klimato kontrolė, veidrodėlių reguliavimas ar kitos dažnai naudojamos funkcijos pasiekiamos tik per ekraną – tai ne tik nepatogu, bet nuo 2026 m. ir oficialiai laikoma saugumo trūkumu. „Euro NCAP” tuo aiškiai sako: fiziniai mygtukai yra saugesni nei ekranai, nes jų nereikia žiūrėti paspaudžiant.
Automobilių saugumo vertinimas tapo sudėtingesnis, bet ir sąžiningesnis. Laboratorijoje galima simuliuoti idealias sąlygas – bet kelias yra kelias. Ir būtent kelyje paaiškėja, ar automobilio sistemos tikrai veikia, ar tik atrodo, kad veikia.
