Lietuvos policija per pirmąsias 2026 metų savaites nustatė 94 KET pažeidimus, kai vaikai buvo vežami ne specialiose kėdutėse arba neprisegti. Per pastaruosius penkerius metus dėl netinkamai naudotų ar visai nenaudotų vaikų kėdučių nukentėjo 78 vaikai. Tačiau statistika slepia dar vieną faktą: didžioji dalis klaidų daroma ne dėl kėdutės nebuvimo, o dėl to, kaip ji naudojama — ir dažnai tėvai to visai neįtaria.
1. Kėdutė turi atitikti ūgį, ne amžių
Pagal Lietuvos KET 199 str., vaikai, kurių ūgis nesiekia 135 cm, privalo būti vežami vaikų apsaugos sistemoje — automobilinėje kėdutėje arba paaukštinime, pritaikytame jų ūgiui ir svoriui. Amžiaus kriterijaus nėra — tik ūgis. Tai reiškia, kad devynerių metų vaikas, kurio ūgis 130 cm, privalo sėdėti kėdutėje. O dešimtmetis, kurio ūgis 140 cm — jau gali saugos diržu, jei jis taisyklingai priglunda per krūtinę ir klubus, ne per kaklą ar pilvą.
Už vaiko vežimą be tinkamos kėdutės gresia bauda nuo 30 iki 90 €, pakartotinai — nuo 90 iki 120 € (ANK 417 str.).
2. Žiemos striukė kėdutėje — pavojus, kurio daugelis neįtaria
Tai dažniausia nematoma klaida, kurią daro net sąmoningi tėvai. Kai vaikas kėdutėje prisegamas su stora žiemos striuke, tarp diržo ir kūno susidaro oras — striukės pūkas ar vatinas suplyšta smūgio metu. Diržas, kuris atrodė tinkamai įtemptas, per avariją staiga tampa keliais centimetrais per laisvas. Kūnas pajuda į priekį anksčiau nei diržas suveikia.
LAS Saugaus eismo instituto ekspertai aiškiai rekomenduoja: prieš prisegant vaiką — nusiimti arba atsegti striukę. Tada prisegti diržą. Po to galima vėl uždėti striukę kaip antklodę arba ją užsegti. Taip diržas bus prie kūno, o ne prie striukės sluoksnio. Šis paprastas veiksmas kėdutės apsaugos efektyvumą grąžina į nominalų lygį — be jo ji gali sumažėti beveik iki nulio.
3. ISOFIX — patikimiau nei diržas, bet ne visada patikrinamas
ISOFIX sistema kėdutę tvirtina tiesiai prie automobilio rėmo — ne per saugos diržą. Tai žymiai stabilesnis tvirtinimas. Daugelyje modernių ISOFIX sistemų yra žalias indikatorius, rodantis, ar kėdutė tinkamai užfiksuota. Tačiau policija pastebi: tėvai dažnai sumontuoja kėdutę, nepatikrindami, ar indikatorius žalias, ar kėdutė nejuda. Bandomasis pastūmimas į šoną — pats paprasčiausias patikrinimas.
4. Mažiausius — kuo ilgiau nugara į priekį
Kūdikių galvos masė sudaro apie 33% viso kūno svorio (suaugusiojo — tik 7%). Tai reiškia, kad frontaliame smūgyje kūdikio kaklas patiria neproporcingai dideles jėgas. Todėl kūdikiai ir mažamečiai privalo būti vežami nugara į važiavimo kryptį kuo ilgiau — ne tik kol neišauga iš lopšelio, bet iki 105 cm ūgio pagal naujausius saugumo standartus.
Dažniausia klaida: tėvai per anksti perkelia vaiką į priekinę kėdutę, nes mano, kad „jau didelis” ar „kojos netelpao”. Sulenktos kojos — ne pavojus. Neteisinga kryptis — taip.
5. Diržas — maksimaliai vienas centimetras laisvės
Diržas veikia tik tada, kai prigludęs prie kūno. Lietuvos policijos atstovė nurodo: dažniausiai diržai paliekami per laisvi arba sureguliuojami netinkamame aukštyje. Paprastas patikrinimas — tarp diržo ir vaiko kūno turi tilpti ne daugiau kaip vienas pirštas. Jei telpa du ar trys — diržas per laisvas ir avarijos metu vaikas pajudės per daug.
6. Po avarijos — kėdutę keisti privaloma
Tai kontraintuityvi, bet kritinė taisyklė: net jei kėdutė po avarijos atrodo visiškai nepažeista, ją būtina pakeisti. Smūgio metu vidinės kėdutės konstrukcijos elementai gali būti deformuoti nematoma akiai, o kitoje avarijoje ji nebesuteiks reikiamos apsaugos. Ta pati taisyklė galioja ir kėdutėms, kurias perimate iš kitų šeimų — nežinote jų istorijos.
Europos Komisijos duomenimis, kasmet ES keliuose žūsta daugiau nei 700 vaikų iki 15 metų, o traumų patiria. Teisinga kėdutė, teisingai naudojama, nelaimės riziką gali sumažinti iki 80 procentų — tačiau tik tuo atveju, jei ji naudojama teisingai kiekvieną kelionę, ne tik ilgose.
