Pėsčiasis kelyje laikomas silpniausiu eismo dalyviu, bet ne neliečiamu. Jei pėsčiasis kaltas avarijoje – išbėgo per raudoną, išniro iš už stovinčio autobuso ar įžengė į gatvę nepasižiūrėjęs, – reikalauti, kad jis atlygintų automobilio remontą, galima. Pėsčiųjų pareigas nustato KET 36–48 punktai, o Civilinis kodeksas įpareigoja žalą padariusį asmenį ją atlyginti. Tik įrodinėti teks vairuotojui.
Ko KET reikalauja iš pėsčiojo
Lapkritį sutemsta anksčiau, nei baigiasi darbo diena, o tamsoje vairuotojas pėsčiąjį pamato vėliausiai. KET 42 punktas leidžia eiti į kitą važiuojamosios dalies pusę tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose. Kai matomumo zonoje nėra nei perėjos, nei sankryžos, galima eiti stačiu kampu gerai apžvelgiamoje vietoje ir tik įsitikinus, kad saugu. Reguliuojamose vietose, pagal 43 punktą, galioja šviesoforo signalai.
Pagal 44 punktą prieš įžengdamas į važiuojamąją dalį pėsčiasis privalo įvertinti atstumą iki artėjančių automobilių ir jų greitį, o eidamas – nesiblaškyti telefonu. 48.4 papunktis draudžia išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties neįsitikinus, kad niekas neartėja. Tokioje situacijoje vairuotojui lieka mažiausia laiko sureaguoti.
Kodėl atsakomybė pirmiausia tenka vairuotojui
Automobilis teisės požiūriu yra didesnio pavojaus šaltinis. Civilinis kodeksas jo valdytoją įpareigoja atlyginti šio šaltinio padarytą žalą, jeigu jis neįrodo, kad ji atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kitaip tariant, sužeistam pėsčiajam nereikia įrodinėti vairuotojo kaltės – vairuotojas turi įrodyti pėsčiojo.
Taisyklėse viskas surašyta aiškiai. Tamsioje gatvėje, kai liudininkų nėra, – jau nebe taip. Net kai pėsčiasis akivaizdžiai pažeidė taisykles, lemiamas klausimas dažnai būna kitas: ar vairuotojas, važiuodamas leistinu greičiu, techniškai galėjo laiku sustoti? Ginčytinais atvejais tai nustato autotechninė ekspertizė. Jei paaiškėja, kad kalti abu, žalos atlyginimas gali būti sumažintas atsižvelgiant į kiekvieno kaltės dydį.
Kas apmoka apgadintą automobilį
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas apdraudžia vairuotojo atsakomybę už žalą, padarytą kitiems. Savo automobilio remonto iš savo poliso nesusigrąžinsite, net jei kaltas pėsčiasis. O pėsčiasis tokio draudimo neturi.
Lieka du keliai. Jei automobilis apdraustas KASKO, remontą apmokės draudikas, o išmokėjęs išmoką jis paprastai pats gali reikalauti šios sumos iš kaltininko. Jei KASKO nėra, reikalavimą pėsčiajam teks pateikti tiesiogiai – susitarus geruoju arba per teismą. Žinotina ir tai, kad Civilinis kodeksas leidžia teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgus į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus tyčia padarytos žalos atvejus.
Administracinė atsakomybė – atskiras dalykas. ANK 428 straipsnio 1 dalis už pėsčiojo judėjimą per važiuojamąją dalį ten, kur draudžiama, ar šviesoforo signalų nepaisymą numato 20–40 eurų baudą, o 3 dalis, kai dėl pažeidimo sugadinta transporto priemonė, – 40–60 eurų. Ši bauda atitenka valstybei, ne vairuotojui, tačiau nutarimas dėl pėsčiojo pažeidimo civiliniame ginče yra svarus argumentas.
Ką daryti iškart po susidūrimo su pėsčiuoju
KET 219 punktas įpareigoja nedelsiant sustoti, pažymėti eismo įvykio vietą, o kai kviečiama policija, – saugoti pėdsakus ir nekeisti aplinkybių. Jei žmogus sužeistas, pagal 219.4 papunktį apie įvykį privaloma pranešti policijai ir likti vietoje, išskyrus atvejus, kai policija leido išvykti arba reikia suteikti pirmąją pagalbą. Pėsčiajam, susijusiam su eismo įvykiu, 48.6 papunktis draudžia iš jo vietos pasišalinti.
Tada – įrodymai. Išsaugokite vaizdo registratoriaus įrašą, užsirašykite liudininkų kontaktus, nufotografuokite stabdymo pėdsakus, šviesoforą, kelio ženklus ir vietą, kurioje pėsčiasis įžengė į gatvę. Pasiteiraukite, ar netoliese nėra kamerų, nes parduotuvių ir kiemų įrašai ne visada saugomi ilgai. Naujesniuose automobiliuose dalį duomenų apie greitį ir stabdymą išsaugo ir automobilio juodoji dėžė. Prieš pasirašydami įvykio schemą ar paaiškinimą, atidžiai perskaitykite, kas jame užrašyta.
Nepamirškite ir KET 221 punkto: kol nepatikrintas neblaivumas, alkoholio ir vaistų vartoti negalima. Plačiau – ko negalima daryti po eismo įvykio.
Be įrodymų pėsčiojo kaltė lieka tik jūsų žodžiu prieš jo žodį. Tokiame ginče didesnio pavojaus šaltinio valdytojo padėtis silpnesnė: sužeistojo žalą atlygins draudikas, o automobilio remontas, jei neturite KASKO, liks jūsų paties sąskaita.
