Šiuolaikinis automobilis vis labiau primena kompiuterį ant ratų. Už daugelio jo funkcijų slypi sudėtingos elektroninės sistemos, kurios bendrauja su išoriniais serveriais ir perduoda didelius kiekius duomenų. Skaitmenizacija suteikia naujų galimybių, bet kartu atveria ir naują rizikos sritį – apie tai viešai kalba ne bet kas, o technologijų bendrovės vadovas.
Autobusai, kuriuos buvo galima išjungti nuotoliniu būdu
Lenkijos bendrovės „Vigo Photonics” vadovas Adamas Piotrowskis viešai atkreipė dėmesį į galimybę, kad kai kurie gamintojai eksportuojamuose įrenginiuose gali įdiegti paslėptus mechanizmus, leidžiančius nuotoliniu būdu įsikišti į jų veikimą. Pasak jo, tokia funkcija gali likti neaktyvi metų metais ir būti panaudota tik krizinėje situacijoje.
Piotrowskio pavyzdys – į Norvegiją parduoti autobusai, kurie, jo teigimu, gamykloje turėjo įdiegtą mechanizmą, leidžiantį juos nuotoliniu būdu sustabdyti. Toks sprendimas reikštų, kad gamintojas turėjo galimybę paveikti visą autobusų parką be fizinės prieigos prie kiekvienos transporto priemonės atskirai. Panašus mechanizmas vadinamas „kill switch” – sąmoningai programinėje įrangoje ar elektronikoje paslėpta funkcija, leidžianti nuotoliniu būdu užblokuoti įrenginį, o tam tikrais atvejais – net jį sugadinti.
Ką sako patvirtinti atvejai
Rizika neapsiriboja vien galimybe nuotoliniu būdu sustabdyti transporto priemonę. Šiuolaikiniai automobiliai naudoja kameras, radarus ir kitus jutiklius, stebinčius tiek aplinką, tiek, kai kuriais atvejais, ir automobilio saloną. Surinkta informacija gali keliauti į išorinius serverius – tarp jų ir esančius Kinijoje.
Šis susirūpinimas sustiprėjo po 2023 metų pradžios incidento. Tuomet žiniasklaida atskleidė, kad tikrindamos vieną vyriausybinę limuziną Jungtinės Karalystės tarnybos rado SIM kortelę, sumontuotą kinų tiekėjų pagamintuose variklio valdymo mazguose – be automobilio gamintojo žinios. Dėl kylančio susirūpinimo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija įvedė apribojimus elektromobiliams su kinų komponentais.
Susirūpinimą papildomai sustiprino ir pernai atliktas JAV tyrimas, kuris nustatė, kad iš Kinijos gaunami automobilių komponentai gali kelti realią grėsmę nacionaliniam saugumui. Būtent dėl to kinų automobiliams pritaikyti apribojimai įvažiuoti į daugelio karinių bazių teritoriją visame pasaulyje.
Kodėl tai aktualu Lietuvai
Ši tema nėra vien teorinė diskusija apie tolimas šalis. Vilniaus viešojo transporto elektrinių autobusų parke šiuo metu dominuoja būtent kinų gamintojo „Yutong” modeliai – jie tapo savotišku standartu daugelyje Europos miestų, įskaitant Vilnių. Tai nereiškia, kad konkretiems autobusams taikomi kokie nors dokumentuoti pažeidimai – tokių duomenų apie Lietuvos transporto parką nėra. Bet tai reiškia, kad platesnė diskusija apie tiekimo grandinės skaidrumą ir elektroninių komponentų kilmę paliečia ir Lietuvos viešąjį transportą, ne tik tolimas rinkas.
Kur, pasak eksperto, slypi sprendimas
Piotrowskio nuomone, veiksminga apsauga nuo panašių grėsmių reikalauja kontroliuoti visą įrenginio gamybos procesą – nuo pirmos komponento kilmės iki galutinio surinkimo. Jo teigimu, atskirų įmonių sprendimų nepakaks, jei panašių kontrolės mechanizmų trūks valstybės ir visos Europos lygmeniu.
Kaip pavyzdį jis nurodo Jungtines Valstijas, kurios jau nuo 2010 metų taiko gerokai griežtesnes tiekimo grandinių valymo priemones – tokia praktika taikyta, pavyzdžiui, F-35 naikintuvo programoje. Europa, jo vertinimu, kol kas neturi integruotos sistemos, leidžiančios panašiai kontroliuoti visus pagrindinius technologijų elementus, patenkančius į jos ekonomiką ir ginkluotąsias pajėgas. Augant įrenginių ir transporto priemonių skaitmenizacijai, tiekimo grandinių saugumo klausimas, jo manymu, tik įgaus daugiau svorio.
