„Majonezas“ po alyvos dangteliu atrodo kaip variklio nuosprendis, bet dažniausiai jis daugiau pasako apie tai, kaip automobilis naudojamas, nei apie jo būklę. Rudenį, kai rytai jau šalti, o kelionė iki darbo trunka kelias minutes, gelsva tiršta masė atsiranda ir visiškai sveikuose varikliuose. Tas pats vaizdas kartais būna ir pirmasis brangaus gedimo ženklas. Kuris atvejis jūsų, parodo ne pati masė, o vieta, kur ji randama, ir tai, kas vyksta aplink ją.
Iš kur variklyje tiek vandens
Vanduo į variklį patenka ne tik per gedimą. Jis susidaro pačiame degimo procese. Oktanas, vienas pagrindinių benzino komponentų, sudegdamas iš kiekvienos savo molekulės išskiria devynias vandens molekules. Perskaičiavus masėmis, iš kilogramo kuro gaunama apie 1,4 kg vandens, o iš litro benzino, kuris sveria maždaug 0,74 kg, – apytiksliai litras.
Įšilusiame variklyje beveik visi šie garai išeina pro išmetimo sistemą. O šaltame? Dalis jų kartu su degimo dujomis prasiveržia pro stūmoklio žiedus į karterį, susiliečia su šaltais metaliniais paviršiais ir kondensuojasi. Lenkų portalas „Interia“ masę po dangteliu apibūdina kaip alyvos garų ir kondensuoto vandens mišinį, susidarantį dėl temperatūrų skirtumo tarp variklio ir aplinkos. Pylimo angos dangtelis yra viršuje ir vėsta greičiau nei variklio vidus, todėl emulsija dažniausiai pirmiausia pastebima būtent ten.
Ne vienas iš mūsų važiuoja automobiliu iki parduotuvės už poros kilometrų ir nė nepagalvoja, kad variklis per tą laiką net neįšyla. „Autokult“ aprašytu atveju savininko kelionė į darbą buvo trumpesnė nei 10 km ir truko vos kelias minutes. To užteko, kad alyvoje kasdien atsirastų vis daugiau vandens. Vasarą tokia masė pasirodo retai, o nuo rudens iki pavasario, kai rytai šalti, – kur kas dažniau.
Viena detalė, kuri atskiria kondensatą nuo gedimo
Svarbiausia – kur masė randama ir ar ji vienintelis simptomas. Jei emulsija yra tik viršutinėje variklio dalyje, ant pylimo angos dangtelio ar vožtuvų dangčio vidinės pusės, tai kondensato požymis. „Interia“ kalbintas „Opel“ mechanikas Hubertas Zawieja tvirtina, kad devyniais atvejais iš dešimties tokia masė nereiškia nei galvutės, nei jos tarpinės gedimo. Tiesa, šio santykio jis nepagrindžia tyrimu, tai patyrusio meistro vertinimas.
Kitaip vertinama, kai majonezas po alyvos dangteliu yra tik vienas iš kelių simptomų. Tada alyva ir aušinimo skystis gali maišytis per pažeistą galvutės tarpinę ar įtrūkusią galvutę. Įtarimą stiprina šie ženklai, ypač jei jų yra keli vienu metu:
- mažėja aušinimo skysčio lygis išsiplėtimo bakelyje, nors pratekėjimų nesimato;
- skystis bakelyje burbuliuoja;
- iš išmetimo vamzdžio ir įšilusiam varikliui eina balti ar melsvai balti dūmai;
- alyva ant matuoklio pieniška, ne tik ant dangtelio;
- variklis dirba netolygiai, trūksta galios.
Dar labiau nerimą keliančia vieta „Auto Świat“ vadina išsiplėtimo bakelio dangtelį: riebi masė ten rodo, kad alyva gali būti patekusi į aušinimo sistemą. Ar verta tokiu atveju laukti, kol simptomai išryškės? „Interia“ perspėja, kad ignoruojant šiuos požymius variklį galima sugadinti visiškai.
Majonezas po alyvos dangteliu ir po ilgų kelionių – tikrinkite termostatą
Pasitaiko, kad masė nedingsta net tiems, kurie kasdien važiuoja ilgesnius atstumus. Tada pirmasis įtariamasis – ne tarpinė, o termostatas. Jei jis užstrigo atviras, aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja dideliu ratu, ir variklis darbinės temperatūros nepasiekia net užmiestyje. Vanduo alyvoje tada kaupiasi taip pat, kaip po trumpų kelionių.
Gera žinia ta, kad termostatas – paprasta detalė. „Interia“ duomenimis, Lenkijoje jo keitimas kainuoja kelis šimtus zlotų: perskaičiavus pagal spalio pradžios ECB kursą (4,37 zloto už eurą), tai maždaug iki 200 eurų. Įspėjamasis ženklas – temperatūros rodyklė, kuri šaltą dieną ilgai nepakyla iki įprastos padėties, arba šildymas, kuris šilto oro į saloną ima pūsti tik po ilgo laiko. Aušinimo sistema apie save praneša ir kitais signalais. Plačiau – ventiliatoriaus darbas išjungus variklį.
Testas už kelis eurus prieš remontą už šimtus
Prieš važiuojant į servisą su blogiausiu scenarijumi galvoje, galima atlikti paprastą patikrą. „Auto Świat“ duomenimis, testeris, aptinkantis išmetamąsias dujas aušinimo sistemoje, Lenkijos aukcionų portaluose kainuoja 15–50 zlotų, t. y. maždaug 3–11 eurų. Jis reaguoja į anglies dioksidą: jei degimo dujos patenka į aušinimo skystį, indikacinis skystis pakeičia spalvą. Servise tą patį patikrina profesionali įranga, brangiau, bet tiksliau. Galima, žinoma, nieko netikrinti. Galima ir vėliau mokėti už galvutės planavimą.
Jei rezultatas teigiamas, reikalas rimtas. Keičiama ne tik tarpinė: galvutė planuojama, tikrinami vožtuvų lizdai, kreipiančiosios ir sandarikliai, montuojami nauji galvutės varžtai ir paskirstymo pavaros dalys, pilamas naujas aušinimo skystis bei alyva. „Auto Świat“ vertinimu, visas darbas kainuoja kelis tūkstančius zlotų, tai yra nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų. Taupyti čia, leidinio teigimu, neverta.
Ką daryti šį savaitgalį
Pirmas žingsnis nekainuoja nieko. Atsukite alyvos dangtelį, ištraukite matuoklį ir pažiūrėkite į aušinimo skysčio bakelį, tai užtrunka kelias minutes. Jei masė yra tik ant dangtelio, o skysčio lygis nekinta, „Autokult“ pataria apie pusvalandį pavažiuoti be pertraukos, nevažiuoti žemomis apsukomis ir pavaras perjungti kiek vėliau, esant vidutinėms apsukoms. Tokią kelionę verta kartoti bent kartą per savaitę.
Po to pakeiskite alyvą su filtru. Vandens prisigėrusi alyva prasčiau saugo trinties paviršius, o įpylus šviežios į seną vanduo niekur nedingsta. Jei masė vis tiek grįžta, „Autokult“ siūlo apsvarstyti kitokią alyvą nei naudota iki šiol. Prieš perkant naują, naudinga žinoti, ką reiškia W raidė alyvos žymėjime.
Jei po kelių ilgesnių kelionių ir alyvos keitimo masė vėl atsiranda, o bakelyje skysčio mažėja, servise paprašykite patikrinti aušinimo sistemą ir atlikti išmetamųjų dujų testą. Dangtelį atsukite šį savaitgalį, kol šalnos tik prasideda ir problemą dar galima pagauti anksti.
