–34,3 °C – tiek šalo Šeduvoje 2026 m. vasario 2-osios rytą, todėl klausimas, ar variklio alyva žiemą turi būti kitokia nei vasarą, Lietuvoje nėra teorinis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, tai buvo žemiausia temperatūra šalyje per beveik 30 metų. Spalio pabaigoje, kai servisuose keičiamos padangos, šis klausimas vėl grįžta.
Trumpai: šiuolaikiniam automobiliui atskiros žieminės alyvos dažniausiai nereikia. Kokios alyvos reikia varikliui, nurodo gamintojas, o skaičiai ant pakuotės padeda suprasti, kodėl būtent tokios ir ar užteks jos per Lietuvos šalčius.
Ką reiškia skaičius prieš raidę W
Raidė W ženklinime reiškia žiemą (angl. winter). Skaičius prieš ją rodo, kaip alyva elgiasi šaltyje: kuo jis mažesnis, tuo lengviau alyva teka žemoje temperatūroje. Šaltyje alyva tirštėja, todėl starteriui sunkiau pasukti variklį, o alyvos siurbliui – išstumti ją į tepimo kanalus. Kas bent kartą rinkosi alyvą degalinės lentynoje – tas žino, kaip lengva susipainioti tarp skaičių.
Tvarką nustato tarptautinis SAE J300 standartas. Alyvai priskiriama ta W klasė, kurios šalčiausius laboratorinius bandymus ji išlaiko. Vienas bandymas imituoja variklio sukimą starteriu, kitas tikrina, ar siurblys alyvą dar įsiurbs:
- 0W – sukimo bandymas –35 °C, siurbimo –40 °C;
- 5W – sukimo bandymas –30 °C, siurbimo –35 °C;
- 10W – sukimo bandymas –25 °C, siurbimo –30 °C.
Svarbi detalė: šios temperatūros nėra ribos, iki kurių alyva „veikia“, o žemiau jų nustoja. Tai bandymų sąlygos, pagal kurias alyvos palyginamos tarpusavyje.
Antrasis skaičius ir kodėl nėra „vasarinės“ klasės
Skaičius po W apibūdina alyvos klampumą darbinėje temperatūroje. Standarte jis nustatomas matuojant kinematinę klampą 100 °C temperatūroje ir klampą esant didelei šlyčiai 150 °C temperatūroje. Alyvos su skaičiumi 20 kinematinė klampa 100 °C temperatūroje yra nuo 6,9 iki 9,3 mm²/s, o su skaičiumi 30 – nuo 9,3 iki 12,5 mm²/s. Kitaip tariant, įšilusiame variklyje 5W-30 yra tirštesnė už 0W-20.
Atskiro vasarinio žymens nėra. Visų sezonų alyva abi sąlygas apima viename bakelyje: žiemos savybes rodo pirmasis skaičius, vasaros – antrasis. Dėl to „žieminės“ alyvos paieška šiuolaikiniam automobiliui yra daugiau įprotis nei techninis poreikis.
Vienos alyvos visiems varikliams taip pat nėra. Daug šiuolaikinių variklių reikalauja skystos 0W-20 alyvos, o kai kuriems senesniems sportiniams automobiliams įkaitus reikia tirštesnės. Senesniems varikliams atskiras klausimas – ir alyvos rūšies keitimas. Plačiau – perėjimas nuo mineralinės prie sintetinės alyvos.
Ar Lietuvos žiemai užtenka to, kas jau įpilta
Nyderlandų ir Belgijos vairuotojams patariama paprastai: žiemos ten švelnios, todėl tinka jau įpilta alyva. Lietuvoje šalčiai stipresni, tad verta palyginti skaičius. Šeduvoje užfiksuoti –34,3 °C buvo žemiau už abu 10W alyvos bandymus ir už 5W sukimo bandymą (–30 °C), bet šilčiau nei 5W siurbimo bandymas (–35 °C). 0W alyvos abiejų bandymų temperatūros dar žemesnės.
Ar tai reiškia, kad 5W alyva tokį rytą nebeatlieka savo darbo? Ne, bet toks rytas jau peržengia jos sukimo bandymo sąlygas. Tai ne rinkodara. Tai laboratorinio bandymo temperatūra. Absoliutus Lietuvos šalčio rekordas – –42,9 °C Utenoje 1956 m. vasario 1-ąją – lieka žemiau net 0W alyvos siurbimo bandymo.
Labai šaltose vietose mažesnės W klasės alyva gali būti protingas pasirinkimas, bet tik tada, kai ją leidžia automobilio gamintojas. Kol alyva pasiekia visas trinties poras, šaltas variklis dirba sunkesnėmis sąlygomis, todėl verta žinoti, kaip elgtis pirmosiomis minutėmis po užvedimo.
Vienoda klasė – dar ne tinkama alyva
Dvi alyvos su tuo pačiu 5W-30 ženklinimu gali turėti skirtingus automobilių gamintojų patvirtinimus. Patvirtinimas – tai gamintojo normos kodas etiketėje, rodantis, kad alyva atitinka būtent to gamintojo reikalavimus. Varikliams su kietųjų dalelių filtru dažnai reikia mažo pelenų kiekio ACEA C klasės alyvos, nors klampumas gali sutapti su įprastos alyvos klampumu.
Todėl lentynoje vien klampumo neužtenka. Gamintojo instrukcijoje nurodytas ir klampumas, ir patvirtinimas, o abu jie turi būti ant pakuotės.
Prieš šalčius – trys patikros
Pirma – atsiverskite automobilio instrukciją ar serviso knygelę ir užsirašykite leidžiamą klampumą bei patvirtinimo kodą. Antra – palyginkite juos su paskutinio alyvos keitimo sąskaita, nes joje paprastai nurodyta, kokia alyva įpilta. Trečia – reguliariai tikrinkite alyvos lygį matuokliu ir keiskite alyvą pagal grafiką, neatidėdami keitimo, jei intervalas jau baigiasi.
Jei instrukcijoje leidžiama ir mažesnė W klasė, o automobilis žiemą nakvoja lauke, apie ją verta pasiteirauti per kitą keitimą. Alyva – tik vienas iš rudens darbų. Plačiau – automobilio patikra prieš šalčius. Atsakymą, ar reikia „žieminės“ alyvos, duoda ne parduotuvės lentyna, o jūsų automobilio instrukcija.
