Jei pirmadienį prieš aštuntą sėdate į automobilį Vilniuje, „Google Maps“ maršrutas ekrane atsiranda per sekundę: mėlyna linija, atvykimo laikas ir pora pilkų alternatyvų. Paspaudžiate „Pradėti“ ir važiuojate. Bet programa kelią renkasi pagal savo kriterijus, ir ne visi jie susiję su tuo, kiek kelionė kainuos jums.
Spūstys sostinėje nėra smulkmena. „TomTom“ 2025 m. eismo indekso duomenimis, vidutinis greitis Vilniuje piko metu siekė 18,6 km/h, o piko valandomis važinėjantis vairuotojas per metus spūstyse prarado 121 valandą. Kai mieste praleidžiama tiek laiko, nuo navigacijos pasirinkto kelio priklauso ir minutės, ir degalų litrai.
Ką algoritmas sveria, o ko neatskleidžia
„Google“ viešai nurodo, kokius duomenis naudoja maršrutui parinkti: esamą eismą, įprastą eismą tuo paros metu, kelio klasę, oficialią informaciją apie uždarytus kelius ir pačių vairuotojų pranešimus. Kiek sveria kiekvienas veiksnys, neskelbiama. Lenkų portalas „AutoCentrum.pl“ pažymi, kad dažnai minimi algoritmų pavadinimai, pavyzdžiui, Dijkstra ar A*, tėra specialistų prielaidos, o ne oficiali bendrovės informacija.
Spūstims prognozuoti naudojamas „DeepMind“ sukurtas grafų neuroninių tinklų modelis. Jis kelią skaido į vadinamuosius supersegmentus ir mokosi iš kelių pastarųjų savaičių duomenų. 2020 m. „Google“ skelbė, kad kelionės laiko prognozė pasitvirtina daugiau nei 97 % atvejų, tačiau tai pasaulinis vidurkis, o ne konkretaus miesto rodiklis.
Bet ar tiksliausias atvykimo laikas reiškia ir pigiausią kelionę? Numatytasis kriterijus yra laikas, todėl degalų sąnaudos lieka antraeilės. Visa tai veikia tik tol, kol telefonas gauna signalą. Plačiau — „Google Maps“ signalas tuneliuose.
Žalias lapelis priklauso nuo vieno nustatymo
Žaliu lapeliu programa pažymi maršrutą, kurį laiko taupiausiu. Kai laiko skirtumas nedidelis, ji gali pasiūlyti būtent jį. Jei sutaupymas menkas arba kelionė gerokai ilgesnė, rodomas tik santykinis degalų ar energijos sutaupymas, kad galėtumėte palyginti patys. „AutoCentrum.pl“ cituojamame 2022 m. pavyzdyje 9 minutėmis ilgesnis maršrutas leido sutaupyti apie 30 % degalų.
Taupumas skaičiuojamas pagal variklio tipą. Jei jo nenurodėte, „Google“ pagalbos puslapyje rašoma, kad programa automobilį laiko benzininiu. Teorijoje tai taupiausias kelias. Praktikoje gali būti, kad jis taupiausias kažkieno kito automobiliui. Dyzeliniams automobiliams, pasak „Google“, santykinai daugiausia sutaupoma greitkeliuose, todėl jų maršrutas gali skirtis nuo benzininio. Variklio tipas nustatomas skiltyje „Jūsų transporto priemonės“:
- benzininis arba dyzelinis automobilis — atitinkamas variklio tipas;
- automobilis su SND ar suslėgtųjų gamtinių dujų įranga — benzininis variklis;
- hibridas ar įkraunamas hibridas, dažniausiai važiuojantis degalais, — hibridinis;
- elektromobilis ar įkraunamas hibridas, dažniausiai važiuojantis elektra, — elektrinis.
Dujų įrangos savininkams tai svarbi detalė. „AutoCentrum.pl“ rašo, kad automobiliai su SND ir SGD įranga priskiriami kategorijai „Gas“, o „Google“ pagalbos puslapyje nurodoma tokiu atveju rinktis benzininį variklį. Elektromobilių taupiuose maršrutuose įkrovimo sustojimai neįtraukiami. Pačią funkciją įjungsite per Nustatymai → Navigacija → Maršruto parinktys.
Mokamų kelių vengimas yra pageidavimas, ne draudimas
Parinktys vengti mokamų kelių, greitkelių ir keltų algoritmui yra tik rekomendacijos, pabrėžia „AutoCentrum.pl“. Jei protingos alternatyvos nėra, programa vis tiek gali nuvesti mokama atkarpa. Lenkijoje, per kurią veda kelias į Vakarų Europą, mokamos tik kai kurios koncesinės A1, A2 ir A4 greitkelių atkarpos. Elektroninė „e-TOLL“ sistema taikoma sunkesnėms nei 3,5 t transporto priemonėms.
Įjungus mokamų kelių vengimą, kelionė gali pailgėti, todėl verta palyginti, ar sutaupyti eurai atsveria prarastą laiką. Ilgesnėje kelionėje pravartu pasidomėti ir degalų kainomis Lenkijoje.
Kiek kainuoja „Google Maps“ maršrutas — skaičiuoti tenka patiems
Kelionės degalų kainos programa neparodo, tačiau ją nesunku apskaičiuoti. Sąnaudas (l/100 km) padalykite iš 100, padauginkite iš litro kainos ir gautą kilometro kainą padauginkite iš atstumo. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, spalį benzino 95 vidutinė kaina šalies degalinėse buvo apie 1,94 €/l, dyzelino — apie 2,23 €/l. Automobiliui, kuris sudegina 7 l/100 km benzino, kilometras kainuoja apie 0,14 €, o 300 km kelionė — apie 40,7 €. Dyzeliniam automobiliui, sudeginančiam 6 l/100 km, tas pats atstumas kainuotų apie 40,2 €.
Kainos skiriasi ir tarp degalinių. Spalį benzinas kainavo nuo 1,77 iki 2,10 €/l, tad pildant 50 l baką skirtumas siekė apie 16,5 €. Plačiau — degalų kainos „Google Maps“ žemėlapyje.
Formulei reikia tikrų sąnaudų, o ne borto kompiuterio rodmenų. Patikimiausias yra „nuo pilno iki pilno“ būdas: pripilkite pilną baką ir užsirašykite ridą. Kitą kartą vėl pripilkite iki pilno, įpiltus litrus padalykite iš nuvažiuotų kilometrų ir padauginkite iš 100. „AutoCentrum.pl“ teigimu, jei rezultatas nuo kompiuterio rodmenų skiriasi daugiau nei 0,5 l/100 km, kompiuterio rodmenys netikslūs.
Greitis ar taupumas: kada kas laimi
„AutoCentrum.pl“ pataria hibridams ir elektromobiliams piko metu mieste rinktis taupų maršrutą, jei jis ilgesnis tik 5–10 min. Lėtame eisme tokie automobiliai dažnai važiuoja elektra ir stabdydami atgauna energiją. Benzininiams ir dyzeliniams automobiliams mieste svarbiau laikas, nes ilga spūstis gali panaikinti visą sutaupymą. Jei kelyje vyksta remonto darbai, prie programos rodomo laiko verta pridėti 20–30 % atsargos.
Sunku nepastebėti, kad programa, kuri mato kiekvieną spūstį, vairuotojui vis dar nerodo kelionės kainos eurais. Pačios „Google“ skelbiamas daugiau nei 97 % tikslumas galioja atvykimo laikui, o kiek kelionė kainuos, priklauso nuo realių sąnaudų, atstumo ir litro kainos.
