„Svarbiausia – kiek nuvažiuos su viena įkrova.“ Taip galvoja daugelis, tačiau elektromobilių sąnaudos realiame eisme pasakoja kitą istoriją. Penkiolikos elektromobilių bandyme gamintojų deklaruoto WLTP nuotolio nepasiekė nė vienas. O mažiausia elektros sunaudojęs automobilis greitojoje stotelėje energiją papildo kelis kartus lėčiau nei sparčiausieji.
Bandymus rugsėjo 28–30 d. surengė tarptautinė AUTOBEST organizacija. Automobiliai važiavo „Quattroruote“ bandymų centre prie Milano ir aplinkiniuose keliuose. Metodiką ketvirtus metus iš eilės sertifikavo „Bureau Veritas“. Visi automobiliai važiavo mišriu maršrutu per miestą, užmiestį ir automagistrales su įjungta klimato kontrole bei multimedijos sistema ir gamintojo rekomenduojamu padangų slėgiu. Vairuotojai keitėsi kas 30 km. Sąlygos visiems vienodos, todėl modelius galima lyginti tiesiogiai.
Rekordą pagerino mažiausias bandymo dalyvis
Taupiausias buvo „Renault Twingo“: iš kiekvienos kilovatvalandės jis nuvažiavo 8,33 km, tai yra sunaudojo maždaug 12 kWh/100 km. Tai naujas šio bandymo rekordas – ankstesnis priklausė „Dacia Spring“ (8,17 km/kWh). Antras liko „Tesla Model Y“ su 7,77 km/kWh, trečias – „Mercedes-Benz CLA“ (7,21 km/kWh).
Perskaičiavus į įprastesnius vienetus, vaizdas tampa įdomesnis. „Tesla Model Y“ sunaudojo apie 12,9 kWh/100 km, „Mercedes-Benz CLA“ – apie 13,9 kWh/100 km. Vidutinio dydžio visureigis kiekvienam šimtui kilometrų sunaudojo vos apie 0,9 kWh daugiau nei miesto mažylis, maždaug 7 proc. Ar tada automobilio dydis apskritai dar svarbus?
Vis dėlto svarbus. Efektyvumo rekordus dažniau gerina mažesni modeliai, o „Twingo“ pirmavo ir tada, kai buvo įskaičiuoti įkrovimo nuostoliai. Iš kiekvienos iš įkroviklio paimtos kilovatvalandės jis nuvažiavo 7,41 km, tai yra maždaug 13,5 kWh/100 km. Tarp 12 ir 13,5 kWh susidaro apie 1,5 kWh skirtumas kiekvienam šimtui kilometrų – ši energija prarandama įkrovimo metu. Už elektrą mokama pagal energiją, paimtą iš įkroviklio: per 10 000 km „Twingo“ jos prireiktų apie 1 350 kWh, o kiekvieni 10 centų už kilovatvalandę 100 km kainą padidina maždaug 1,35 Eur.
Elektromobilių sąnaudos ir įkrovimo sparta – skirtingos savybės
Taupumas dar negarantuoja trumpo sustojimo. Bandyme matuota, kiek laiko greitojoje nuolatinės srovės stotelėje reikia įkrauti energijos 100 km realaus nuotolio. Skaičiuota pagal vidutinį įkrovimo tempą baterijai kylant nuo 20 iki 80 proc. Taigi tai nėra nei didžiausia trumpam pasiekta galia, nei viso įkrovimo nuo nulio trukmė.
- apie 4 min. – „Xpeng P7+“, „Zeekr 7GT“, „Volvo EX60“ ir „BMW iX3“;
- 5 min. – „Mercedes-Benz CLA“;
- 6 min. – „Tesla Model Y“;
- 20 min. – „BYD Atto 2“ (didžiausia nuolatinės srovės galia – 65 kW);
- 22 min. – „Renault Twingo“ (50 kW).
Greičiausiai įkraunami didesni automobiliai, o taupumo rekordininkui iš čia išvardytų prireikė daugiausia laiko. Jei ilgesnėje kelionėje reikia papildyti energijos 100 km, „Twingo“ vairuotojas prie stotelės praleis maždaug 18 min. ilgiau nei „BMW iX3“ savininkas. Kai automobilis kraunamas naktį namuose, šis skirtumas beveik nejaučiamas. Plačiau – pigių elektromobilių įkrovimo laikas.
Kraunant kintamąja srove išsiskyrė 22 kW galią priimantys „Kia EV2“, „Volvo EX60“ ir „Zeekr 7GT“. Energijai 100 km jiems reikėjo atitinkamai 50, 57 ir 64 min.
WLTP nuotolio nepasiekė nė vienas
Nė vienas iš penkiolikos automobilių nenuvažiavo tiek, kiek žada oficialus WLTP skaičius. Arčiausiai buvo „Kia EV2“ – 95 proc. deklaruoto atstumo. Aukštus rezultatus parodė ir „Audi Q4 e-tron“ (92,6 proc.) bei „Peugeot e-5008“ (90,8 proc.), o mažiausia pasiekė „Xpeng P7+“ – 79,1 proc. Jei gamintojas žadėtų 500 km, toks rezultatas reikštų apie 396 km.
Įdomu, kad tas pats „Kia EV2“ įkrovimo metu sunaudojo 18,16 proc. daugiau energijos, nei siekia oficiali naudingoji baterijos talpa. Iš trijų paskelbtų rodiklių šis didžiausias: „Volvo EX60“ priedas siekė 4,7 proc., „Zeekr 7GT“ – 7,45 proc. Papildomos energijos reikia dėl elektros keitimo nuostolių, baterijos temperatūros reguliavimo ir įkrovimo metu veikiančių automobilio sistemų. Redakcijos vertinimu, vien WLTP nuotolis pirkėjui pasako per mažai, o elektromobilių sąnaudos kWh/100 km ir įkrovimo nuostoliai sąskaitai svarbesni.
Kai prietaisų skydelis rodo nulį
Visi bandymo automobiliai turėjo energijos rezervą net tada, kai ekrane jau buvo nulis procentų arba nulis likusių kilometrų. Daugiausia rezervo turėjo „Leapmotor B10“ – 32 km, vidutiniškai liko apie 16 km. „Xpeng P7+“ rezervas – vos 1 km. Gal ir smulkmena. Kol nestovite automagistralės kelkraštyje su tuščia baterija. Organizatoriai pabrėžia, kad tai avarinė atsarga, kuria planuojant kelionę pasikliauti nereikėtų.
Šiemet pirmą kartą išbandyta ir V2L funkcija: „Zeekr“ automobilis tapo mobiliu elektros šaltiniu ir įkrovė visiškai išsekusias kitų dalyvių baterijas.
Ką šie skaičiai reiškia Lietuvos pirkėjui
Bandymas vyko esant 20–25 °C temperatūrai, todėl jo rezultatai atspindi palankias sąlygas. Bandymo aprašyme pažymima, kad žiemą arba važiuojant kitokiu greičiu rezultatai gali skirtis. Lapkritį Lietuvoje gerokai šalčiau, tad realus nuotolis gali būti mažesnis nei bandyme. Kiek tiksliai, neaišku, nes žiemos sąlygomis automobiliai nebuvo bandomi.
Elektromobilių pardavimai Europoje auga, o modelių pasirinkimas platėja – vien šiame bandyme dalyvavo penkiolika automobilių, nuo miesto mažylio iki didelių visureigių. Prieš pirkdami elektromobilį, palyginkite bent tris dalykus:
- sąnaudas kWh/100 km, ne vien WLTP nuotolį, nes jos lemia, kiek mokėsite už kiekvieną kilometrą;
- kiek minučių greitojoje stotelėje reikia įkrauti energijos 100 km, jei dažnai važiuojate ilgesnius atstumus, pavyzdžiui, Vilnius–Klaipėda;
- įkrovimo nuostolius, nes iš įkroviklio paimamos energijos visada daugiau nei tos, kuri patenka į bateriją.
Ilgesnę kelionę žiemą planuokite taip, kad iki stotelės nuvažiuotumėte gerokai anksčiau, nei ekrane pasirodys nulis.
