Jei renkatės nedidelį furgoną darbui, naujausias „Auto Bild“ mažųjų furgonų testas sutaupys laiko lyginant kainoraščius. „Citroën Berlingo“, „Fiat Doblò“, „Opel Combo“ ir „Peugeot Partner“ – keturi „Stellantis“ dvyniai. Jie skiriasi gerokai mažiau nei to paties koncerno keleiviniai automobiliai: tas pats kėbulas, tie patys varikliai, beveik ta pati kaina.
Lapkričio rytais aktuali ir viena testuotojų pastaba. Dyzelinių versijų aušinimo skystis įšyla ilgai, todėl kabinoje šilta tampa negreit. Kas žiemos rytą laukė šilumos iš ventiliacijos – tas supranta. Elektrinė versija čia pranašesnė, nes turi elektrinius šildymo elementus.
Keturi ženklai, beveik vienodos kainos
Vokietijoje benzininė versija su 110 AG varikliu kainuoja nuo 25 823 Eur, bazinė dyzelinė – nuo 26 775 Eur, elektrinė – nuo 32 784,50 Eur. „Citroën“, „Fiat“ ir „Peugeot“ salonuose žemiausių komplektacijų kainos vienodos. „Opel“ už degalinius variantus prašo 833 Eur, o už elektrinį – 1 130,50 Eur daugiau.
Šios kainos nurodytos su Vokietijos 19 % PVM. Atėmus mokestį, bazinė benzininė versija kainuoja 21 700 Eur, dyzelinė – 22 500 Eur, elektrinė – 27 550 Eur. Įmonei, kuri lygina pasiūlymus be PVM, tai patogesnis atskaitos taškas, nes Lietuvos atstovų kainos gali skirtis.
Brangiausiose komplektacijose atotrūkis irgi menkas: „Fiat Doblò Business Pro“ kainuoja 30 047,50 Eur, „Peugeot Partner Tech“ – 30 107 Eur, „Citroën Berlingo Max“ – 30 166,50 Eur, „Opel Combo Ultra“ – 30 821 Eur. Tarp pigiausios ir brangiausios – 773,50 Eur. Ką už juos gaunate? „Fiat“ standartiškai turi krovinių skyriaus paketą, kuris kitaip kainuotų 297,50 Eur, „Citroën“ – komfortiškesnes sėdynes, o „Opel“ – Matrix LED žibintus.
Dyzelis, benzinas ar elektra
Visos degalinės versijos kol kas turi tik mechaninę pavarų dėžę. „Auto Bild“ duomenimis, automatinė pavarų dėžė kartu su benzininiu lengvuoju hibridu pasirodys 2027 metais. Benzininio 110 AG varianto testuotojai išbandyti negalėjo, nes jo nebuvo.
Abu 1,5 litro dyzeliai mieste ir užmiesčio keliuose skiriasi nedaug. Greitkelyje vaizdas kitas: 102 AG versija nuo 130 km/val. iki didžiausio 150 km/val. greičio įsibėgėja juntamai vangiai, o 131 AG versija pasiekia 180 km/val. Oficialios WLTP sąnaudos – nuo 5,2 ir 5,4 l/100 km, benzininės versijos – nuo 6,3 l/100 km. Plačiau – pakrauto dyzelinio septynviečio sąnaudos.
Elektrinis variantas turi 136 AG ir 270 Nm variklį, varomi priekiniai ratai. Naudingoji baterijos talpa – 42 kWh, WLTP nuotolis – 232–281 km, didžiausias greitis – 135 km/val. Testuotojų išvada aiški: tai automobilis trumpiems važiavimams mieste nuo vieno užsakymo prie kito.
Kiek telpa ir kiek pakelia
Furgonas būna 4,40 m arba 4,75 m ilgio, ilgesnis kėbulas kainuoja 1 368,50 Eur priemoką. Krovinių skyriaus tūris standartiškai siekia 3,3 m³, o priklausomai nuo versijos – iki 3,9 m³. Papildomai užsakoma „FlexiSeat“ sėdynė, pakėlus jos pagalvę, prideda dar 0,5 m³. Pasirinkus trivietį suolą su durelėmis (priemoka 535,50–654,50 Eur), tūris išauga iki 4,4 m³, o krovinio ilgis – iki 3,44 m.
Testuotojai išskyrė ir paprastą, bet gudrų sprendimą – prie „FlexiSeat“ keleivio sėdynės tvirtinamą staliuką „ModuTable“ už 357 Eur. Tas pats kėbulas parduodamas ir kaip keleivinis automobilis. Plačiau – keleivinio „Citroën Berlingo XL“ testas.
Keliamoji galia priklauso nuo variklio. Benzininė versija pakelia 630 kg, dyzelinė su 416,50 Eur priemoka – iki 991 kg. Elektrinė trumpojo kėbulo versija veža 781 kg, ilgoji – 709 kg.
Kur mažųjų furgonų testas rado trūkumų
Dvi USB-C jungtys kabinoje tiekia vos po 15 W, tad nešiojamajam kompiuteriui maitinti to nepakanka. 220 V lizdas kainuoja 119 Eur priemoką, o jo galia – tik 150 W. Testuotojų nuomone, elektrinei versijai su talpia baterija labiau tiktų 3 000 W lizdas.
Galinio vaizdo kamera, standartinė nuo vidurinės komplektacijos, gerokai iškraipo vaizdą: atstumai atrodo didesni nei iš tikrųjų. Aklosios zonos įspėjimo sistemos neturėjo nė viena išbandyta versija. Ji siūloma nuo vidurinės komplektacijos kartu su skaitmeniniu veidrodžiu, o šis paketas kainuoja 1 249,50 Eur.
Ką keičia registracija Lietuvoje
Lietuvoje šie furgonai registruojami kaip N1 klasės krovininiai automobiliai, kurių didžiausia leidžiamoji masė neviršija 3,5 t, todėl juos vairuoti pakanka B kategorijos. Techninė apžiūra čia dažnesnė nei lengvajam automobiliui: pirmoji – po dvejų metų nuo pirmosios registracijos, vėliau kas 12 mėnesių (Techninės apžiūros tvarkos aprašo 30.8 papunktis). M1 klasės automobiliui pirmoji apžiūra privaloma po trejų metų, vėliau kas 24 mėnesius (30.3 papunktis).
„Via Lietuva“ duomenimis, nuo 2027 m. sausio 1 d. vinjetes pakeis „Via Toll“ rinkliava, kuri taikoma ir N1 kategorijai. Mokėti reikės už kilometrus, nuvažiuotus mokamais valstybinės reikšmės keliais. Paprasčiausias būdas – nemokama „Via Toll“ programėlė, kurią reikia įjungti prieš kelionę. Dažnai po regionus važinėjančiam furgonui tai papildoma išlaidų eilutė.
Ką rinktis, kai skiriasi tik ženklas
Kadangi technika identiška, testo autoriai pataria derėtis su visų keturių markių atstovais – galutinę kainą lems nuolaida, ne logotipas. Ne mažiau svarbu, kad servisas būtų netoli, nes darbiniam automobiliui kiekviena diena remonte reiškia prarastus užsakymus. Variklį lemia maršrutai ir metinė rida: miesto kurjeriui tinka elektra, po šalį važinėjančiam meistrui – dyzelis arba benzinas.
Redakcijos vertinimu, „Opel“ priemoką už tą patį automobilį pateisinti sunku. Nebent ją atperka arčiau esantis servisas arba didesnė atstovo nuolaida.
