Naujas šeimos visureigis ekrane parodo vidutinį greitį. Šalia – saugos diržų naudojimas ir vairuotojo dėmesingumo balas. Kur šie skaičiai keliauja toliau, ekranas nesako.
Automobilio renkami duomenys seniai neapsiriboja rida ir degalų sąnaudomis. Šiuolaikinis automobilis yra kompiuteris ant ratų, kuris fiksuoja, kaip greitai, kur ir kada važiuojate, kaip stabdote ir kokiomis funkcijomis naudojatės. Dalį šio rinkimo galima išjungti keliais paspaudimais. Kita dalis įrašyta į pačią automobilio konstrukciją, o kai kurių sistemų reikalauja ES teisė.
Septyni dalykai, kuriuos automobilis fiksuoja apie vairuotoją
Technologijų portalas „SlashGear“ peržiūrėjo „Honda“, „Ford“, „Toyota“ ir „Tesla“ privatumo politikas ir išskyrė septynias duomenų grupes. Dėmesingumo balas, kurį portalas aprašo naujame „Honda Pilot“, – tik matoma jų dalis.
- Vidutinis greitis – „Honda“ ir „Ford“ jį nurodo tarp renkamų vairavimo duomenų.
- Maršrutai ir vieta – „Honda“ fiksuoja kelionės pradžios ir pabaigos vietas, o daugelio automobilių GPS vietą gali nustatyti ir neįjungus navigacijos.
- Kelionių laikas – kartu su rida, vieta, greitėjimu ir stabdymu iš jo sudaromi pasikartojantys įpročiai.
- Greitėjimas ir stabdymas – be šių duomenų neveiktų ABS ir traukos kontrolė.
- Diagnostika – padangų slėgis, išmetamosios dujos, ridos rodmenys, techninio aptarnavimo istorija, įskaitant praleistus aptarnavimus, ir susidūrimų aptikimas.
- Funkcijų naudojimas – balso komandos, skambučiai, garso ir navigacijos nustatymai; „Tesla Model 3“ išsaugo trumpus kamerų vaizdo įrašus.
- Elektromobilio įkrovimas – kuriose stotelėse krauta, kaip dažnai, kokia galia ir kokia baterijos būklė.
Paskutinis punktas mažiau nekaltas, nei atrodo. Įkrovimo vietos atskleidžia, kur ir kaip dažnai keliaujate, o ar šie duomenys susiejami su automobilio VIN numeriu ar savininko paskyra, „Tesla“ politikoje aiškiai neparašyta. Kamerų įrašai turi ir kitą pusę: stovinčio automobilio kameros fiksuoja ir šalia esančius žmones.
Rinkti ir perduoti – ne tas pats
Didelę dalį duomenų automobilis naudoja pats: pagal sąnaudas apskaičiuoja, kiek dar galima nuvažiuoti, o stabdžių sistemos remiasi greitėjimo ir stabdymo duomenimis. Problema prasideda, kai informacija iškeliauja trečiosioms šalims – draudikams, kredito agentūroms ar komerciniams partneriams. JAV bendrovė „General Motors“ sulaukė Federalinės prekybos komisijos (FTC) kritikos, kad vairavimo elgsenos duomenis pardavinėjo be vairuotojų leidimo.
Mastą rodo „Mozilla Foundation“ 2023 m. tyrimas: visi 25 įvertinti automobilių gamintojai privatumo vertinime gavo neigiamą įvertinimą. Fondo duomenimis, 84 % jų gali dalytis asmens duomenimis, o 76 % – juos parduoti. Teisę reikalauti ištrinti duomenis visiems vairuotojams aiškiai suteikė tik „Renault“ ir „Dacia“. Privatumo politika – ilgas dokumentas. „Sutinku“ – vienas paspaudimas.
Automobilio renkami duomenys Lietuvoje: ką leidžia ES taisyklės
Ar amerikietiški pavyzdžiai aktualūs Lietuvos vairuotojui? Iš dalies. Kalifornijoje teisę atsisakyti duomenų pardavimo vartotojai gavo 2020 m. įstatymu, vėliau panašias taisykles priėmė ir kitos valstijos. Lietuvoje tokias teises suteikia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR): galite prašyti gamintojo nurodyti, kokius duomenis apie jus jis turi (15 str.), bet kada atšaukti duotą sutikimą (7 str.), o tam tikrais atvejais – reikalauti duomenis ištrinti (17 str.) ar nesutikti, kad jie būtų tvarkomi (21 str.).
Europos duomenų apsaugos valdyba gairėse 01/2020 dėl prijungtų transporto priemonių daugumą automobilio duomenų laiko asmens duomenimis, jei juos galima susieti su konkrečiu žmogumi. Sutikimas turi būti duodamas atskirai, konkrečiam tikslui ir negali būti įtrauktas į automobilio pirkimo ar nuomos sutartį. Vietos duomenis gairėse rekomenduojama rinkti tik tada, kai be jų funkcija neveiktų.
Nuo 2025 m. rugsėjo 12 d. taikomas ES Duomenų aktas, o nuo 2026 m. rugsėjo 12 d. rinkai pateikiami prijungti gaminiai turi būti kuriami taip, kad naudotojas galėtų pasiekti savo duomenis. Skundus dėl asmens duomenų tvarkymo Lietuvoje nagrinėja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Redakcijos vertinimu, teisės popieriuje jau yra, tačiau gamintojų programėlėse vis dar trūksta paprasto ir aiškaus jungiklio. Plačiau – teisė į automobilio duomenis.
Ko išjungti nepavyks net norint
Dalis įrašų – ne gamintojo užgaida, o ES reikalavimas. Pagal Bendrąjį saugos reglamentą (ES) 2019/2144 nuo 2024 m. liepos kiekviename naujai registruojamame automobilyje privalo būti įvykių duomenų įrašymo įrenginys (EDR, vadinamoji juodoji dėžė). Jis išsaugo svarbiausius parametrus prieš susidūrimą, jo metu ir iškart po jo. Vairuotojas jo išjungti negali.
Su eCall situacija kitokia. Ši avarinio skambučio sistema privaloma naujiems lengvųjų automobilių modeliams, tipo patvirtinimą gaunantiems nuo 2018 m. kovo 31 d., tačiau pagal Reglamentą (ES) 2015/758 automobilio ji nuolat neseka. Kol skambutis nesuveikė, duomenys už sistemos ribų neprieinami ir automatiškai trinami, o avarijos atveju perduodamas tik minimalus duomenų rinkinys. Todėl daugiausia dėmesio verta skirti ne privalomoms sistemoms, o prijungtoms paslaugoms ir programėlėms.
Kur vairuotojas gali sumažinti duomenų srautą
Ne visi automobilio renkami duomenys vienodai jautrūs, o gamintojų praktika skiriasi. Keli veiksmai padeda bent iš dalies susigrąžinti kontrolę:
- prieš aktyvuodami prijungtas paslaugas peržiūrėkite, kurioms reikia sutikimo, ir atsisakykite nereikalingų;
- gamintojo programėlėje ar automobilio meniu ieškokite dalijimosi su trečiosiomis šalimis nustatymų;
- remdamiesi BDAR 15 str., paprašykite gamintojo duomenų kopijos – atsakymas parodys, kas iš tikrųjų surinkta;
- parduodami automobilį atsiekite telefoną, ištrinkite naudotojo profilį ir atsijunkite nuo gamintojo paskyros.
Navigacija per „Apple CarPlay“ ar „Android Auto“ – atskira istorija: tokių programėlių kaip „Google Maps“ duomenims galioja jų pačių privatumo politika. Diagnostikos įrašuose lieka ne tik rida, bet ir praleisti techniniai aptarnavimai, o tai gali turėti reikšmės parduodant automobilį ar atiduodant jį kaip dalį mokėjimo už naują.







