Jei perkate naudotą elektromobilį ir visos derybos sukasi apie baterijos procentus, patikrinote tik brangiausią, bet ne vienintelę riziką. Naudoto elektromobilio patikra turi apimti ir stabdžius, padangas, pakabą, įkrovimą bei klimato sistemą. Šių mazgų būklės baterijos ataskaita neparodo. Lapkritį, kai šildymas dirba kiekvieną rytą, paskutinis punktas tampa ypač aktualus.
Čekijos elektromobilių serviso mechanikas, kurį cituoja leidinys „Garáž.cz“, vardija mazgus, kuriuos verta patikrinti greta baterijos. Dalies jų remontas kainuoja šimtus eurų, o kai kurių trūkumų per trumpą apžiūrą aikštelėje nepastebėsite.
Baterija: ataskaita, o ne pardavėjo žodis
Traukos baterija lieka brangiausiu mazgu, todėl pirmiausia prašykite jos būklės (SoH) rodiklio. Pardavėjo žodžiu pasitikėti neverta. Geriausia turėti nepriklausomą ir neseną testo protokolą, ypač jei automobilio rida didelė arba jis ilgai stovėjo. AVILOO diagnostika matuoja ne tik bendrą talpą, bet ir atskirų elementų įtampas, todėl gali atskleisti anomalijas. Čekijoje nepriklausomos įmonės tokį testą siūlo nuo maždaug 1 500 kronų. Perskaičiavus pagal lapkričio 18 d. Europos centrinio banko kursą, tai apie 60 Eur, o Lietuvoje kaina priklauso nuo paslaugos teikėjo.
Baterijos senėjimas priklauso nuo chemijos (LFP ar NMC), konstrukcijos, naudojimo ir įkrovimo įpročių. Daug elektromobilių ir po 100 000 km išlaiko daugiau nei 90 % pradinės talpos, nemažai ir perkopę 200 000 km išlaiko apie 90 %. Paties mechaniko 2022 m. „Tesla Model 3“ su LFP baterija nuvažiavo 240 000 km ir išlaikė apie 90 % talpos. Labiau susidėvėję gali būti seni, maždaug dešimties metų modeliai. Panašių pavyzdžių netrūksta ir tarp didelės ridos elektromobilių. Įlenktas ar pažeistas baterijos korpusas – atskira istorija: tokį automobilį pirmiausia turi apžiūrėti specialistai.
Stabdžiai ir padangos dėvisi kitaip nei įprasta
Rūdys ant galinių diskų
Rekuperacija didžiąją dalį greičio numeta varikliu, todėl mechaniniai stabdžiai dirba retai. Paradoksalu, bet būtent dėl to diskai rūdija, ypač ant galinės ašies. Apžiūrėkite juos prieš bandomąjį važiavimą ir po jo. Paviršinės rūdys, kurios dingsta po kelių stabdymų, yra normalus reiškinys, o gili korozija ar netolygus stabdymas reiškia vizitą į servisą arba naujas dalis. Mechanikas pataria išbandyti ir staigų stabdymą, užuot tikėjus pasakojimais apie atliktą priežiūrą.
Techninėje apžiūroje netolygus stabdymas neatleidžiamas. Pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 1.2.1 papunktį, jei vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito tos pačios ašies rato jėgos, tai didelis trūkumas. Jei tai vairuojamoji ašis ir jėga nesiekia net 50 proc., trūkumas vertinamas kaip pavojingas.
Padangos gali baigtis per sezoną
Elektromobilis sunkesnis, o sukimo momentas pasiekiamas akimirksniu, todėl padangos dyla greičiau. Dinamiškai važinėjant komplektas gali nusidėvėti per vieną sezoną. Žiūrėkite ne tik į protektoriaus gylį, bet ir į tai, ar padanga dyla tolygiai. Nelygus dilimas išduoda geometrijos, slėgio arba važiuoklės problemas.
Pakaba: klausykitės sauso kelio
Be keltuvo apačioje daug nepamatysite, o daugelio elektromobilių dugną dar dengia apsauginiai skydai. Didesnė masė apkrauna pakabos detales. „Garáž.cz“ pavyzdžiais nurodo „Volkswagen e-Golf“, kurio važiuoklė panaši į benzininio brolio, ir „Tesla“ modelius: kai kurios jų pakabos dalys gali susidėvėti jau po 60–70 tūkst. km. Ar trumpas ratas aplink kvartalą tai parodys? Retai.
Plyšusias pakabos gumines įvores įprastai važiuojant pajusti sunku, todėl bandomąjį važiavimą planuokite sausą dieną. Sausame kelyje girgždesiai girdimi aiškiau, o šlapia danga dalį garsų paslepia. Klausykitės ir neįprastų bildesių bei laisvumo, kai važiuojate per nelygumus.
Įkrovimą tikrinkite dviem būdais
Lėtasis (AC) ir greitasis (DC) įkrovimas veikia skirtingais keliais, todėl vienas gali veikti, kai kitas sugedęs. Bandomąjį važiavimą geriausia baigti prie greitojo įkrovimo stotelės kartu su pardavėju. Pardavėjai kartais tam priešinasi, bet čia verta būti atkakliems. Jei neleidžia išbandyti DC įkrovimo, tokio automobilio geriau nepirkti, kol to nepatikrinote.
Gedimai nepigūs. Vien borto įkroviklis kai kuriuose modeliuose kainuoja 20 000 kronų (apie 820 Eur) ir daugiau, o prie to dar pridedamas darbas. Abiejų įkrovimo būdų bandymas ar 820 eurų ir daugiau servise. Rinktis nesunku. Panašų mazgą savo straipsnyje aptarėme ir anksčiau – „Hyundai Ioniq 5“ įkrovimo valdymo mazgas.
Automobiliai iš už Europos ribų
Pigesni elektromobiliai, atvežti iš JAV, Kinijos ar kitų trečiųjų šalių, gali turėti kitokias įkrovimo jungtis nei Europoje įprastos Type 2 ir CCS. Adapteris ne visada padeda, nes ne visose Europos stotelėse veikia patikimai. Iš JAV aukcionų atvežtiems automobiliams aktuali ir naudotos „Tesla“ baterijos patikra.
Klimato sistema vėsina ne tik saloną
Kai kuriuose elektromobiliuose kondicionieriaus kontūras aušina ir bateriją. Tada sugedusi klimato sistema tampa jau ne komforto, o pagrindinio mazgo problema. Šilumos siurblio būklę įjungtas šildymas parodo tik apytiksliai. Šiltas oras iš ventiliacijos angų dar nieko neįrodo, nes dalis automobilių turi ir atsarginį elektrinį šildytuvą, kuris šildo be šilumos siurblio.
Naudoto elektromobilio patikra: ką rodo tyrimai
„Arval“ ir „Ford“ tyrimai rodo, kad naudotų elektromobilių apskritai bijoti nereikia, o baterijos masiškai sparčiai nesensta. Vis dėlto baterija lieka vienu brangiausių mazgų, todėl pirkti nežinant jos tikrosios būklės reiškia nemažą riziką.
Kuo daugiau pirmųjų kartų elektromobilių pasieks naudotų automobilių rinką, tuo mažiau sprendimą lems vien baterijos procentas. Pirkėjas, kuris kartu su SoH ataskaita patikrins stabdžius, pakabą, abu įkrovimo būdus ir klimato sistemą, dėl kainos derėsis remdamasis faktais, o ne nuojauta. Kas liks prie vieno skaičiaus, už kitus mazgus, tikėtina, sumokės vėliau.







