Vokietijoje kilusi diskusija sukrėtė vairuotojus ir automobilių organizacijas. Zittau miestas pradėjo naudoti specialius vožtuvus, kurie palaipsniui išleidžia orą iš skolininkų automobilių padangų. Miesto valdžia tikina, kad tai pigus ir veiksmingas būdas priversti gyventojus sumokėti skolas, tačiau ekspertai perspėja apie eismo saugumo grėsmę.
Kaip veikia ši sistema?
Įrenginiai, vadinami vožtuvų monitoriais, tvirtinami ant automobilio ratų vožtuvų. Kai vairuotojas pajuda iš vietos, jie palaipsniui išleidžia orą ir maždaug po 500 metrų padanga visiškai išsileidžia. Priemonę galima nuimti tik specialiu raktu, kurį turi miesto pareigūnai. Kol skola nesumokėta, automobilis tampa praktiškai nebenaudojamas.
Pasak miesto valdžios, ši priemonė taikoma tik išskirtiniais atvejais – kai kitos skolų išieškojimo priemonės nesuveikia. Tai esą paskutinė priemonė, kurią taiko savivaldybė.
Kodėl pasirinkta tokia priemonė?
Zittau, kuriame gyvena apie 25 tūkst. žmonių, turi 16,8 tūkst. nesumokėtų reikalavimų už maždaug 2 mln. eurų. Savivaldybės teigimu, įprastos priemonės nebepadeda, todėl buvo nuspręsta imtis radikalesnio žingsnio. Vožtuvų monitoriai pigesni už ratų blokatorius ir, pasak pareigūnų, skatina skolininkus greičiau atsiskaityti.
Miesto atstovai nurodo, kad dauguma vairuotojų, pamatę geltoną vožtuvą ant rato ir raudoną lipduką ant stiklo, iškart kreipiasi į savivaldybę dėl skolos apmokėjimo.
Ekspertų kritika ir saugumo klausimai
Vokietijos automobilių klubas ADAC šį metodą vertina itin kritiškai. „Padangos slėgio mažinimas važiuojant kelia pavojų eismo saugumui ir gali baigtis rimtais incidentais“, – perspėja ADAC atstovai. Pasak jų, net ir palaipsnis oro netekimas gali destabilizuoti transporto priemonę.
Zittau valdžia atmeta šiuos kaltinimus. Anot jų, vairuotojai iš anksto perspėjami, o vožtuvas orą išleidžia palaipsniui. Todėl atsakomybę už riziką prisiima pats vairuotojas.
Kokie rezultatai kituose miestuose?
Panaši priemonė jau seniai naudojama kituose Vokietijos miestuose. Pavyzdžiui, Drezdene vožtuvų monitoriai naudojami nuo 2005 m. Vien 2024 m. jie buvo pritaikyti 60 kartų, o 47 atvejais skolininkai nedelsiant atsiskaitė. Tai sudaro beveik 80 proc. sėkmės rodiklį. Görlitze ši priemonė naudojama rečiau, bet taip pat duoda rezultatų.
Atsižvelgiant į efektyvumą, diskusijos dėl tokio metodo diegimo vyksta ir didesniuose miestuose, tarp jų – Leipcige, kur nesumokėta skolų suma siekia 315 mln. eurų.
Ar tai galėtų atsirasti Lietuvoje?
Ši priemonė galioja tik Vokietijoje. Lietuvos įstatymai yra kitokie. Lietuvoje skolų išieškojimą vykdo antstoliai, kurie gali areštuoti sąskaitas, turtą ar net transporto priemones. Sąmoningas oro nuleidimas iš padangų kaip prievartos priemonė, tikėtina, sulauktų tiek visuomenės, tiek institucijų pasipriešinimo dėl eismo saugumo.
Išvada
Zittau atvejis atskleidžia, kiek toli savivaldybės pasiryžusios eiti, siekdamos priversti gyventojus atsiskaityti. Nors metodas pigus ir efektyvus, jis kelia rimtų klausimų dėl teisėtumo ir eismo saugumo. Diskusijos Vokietijoje tęsiasi, o kiti miestai stebi rezultatą.
Kaip manote jūs? Ar tokia priemonė turėtų būti leidžiama? Pasidalykite savo nuomone komentaruose!
