„Start-Stop“ sistema šiandien montuojama daugelyje naujesnių automobilių ir dažnai pristatoma kaip paprastas būdas sumažinti degalų sąnaudas. Tačiau vairuotojams vis dar kyla klausimas, kiek realiai ši technologija padeda sutaupyti ir ar ji neturi neigiamo poveikio automobilio mazgams.
Specialistų vertinimu, reali nauda egzistuoja, tačiau ji labiausiai priklauso nuo vairavimo sąlygų. Mieste, kur dažni sustojimai prie šviesoforų ir spūstyse, sistema gali būti kur kas naudingesnė nei važiuojant greitkeliu.
Kaip veikia „Start-Stop“ sistema?
Šios sistemos veikimo principas gana paprastas: automobiliui visiškai sustojus, variklis automatiškai išjungiamas, o vairuotojui atleidus stabdį arba nuspaudus sankabą – vėl paleidžiamas. Taip išvengiama bereikalingo darbo tuščiąja eiga, kai automobilis nejuda, bet vis tiek naudoja degalus.
Didžiausia šios technologijos nauda pasireiškia ten, kur sustojimų daugiausia. Tai ypač aktualu vairuojant didmiesčiuose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, kai rytinių ir vakarinių pikų metu automobilių srautai dažnai stringa.
- prie šviesoforų;
- spūstyse;
- prie pėsčiųjų perėjų;
- trumpam sustojus sankryžose ar prie užtvarų.
Kiek degalų galima sutaupyti realiomis sąlygomis?
Vertinant miesto režimą, „Start-Stop“ sistema dažniausiai leidžia sumažinti degalų sąnaudas maždaug 4–8 %. Tai nėra revoliucinis skirtumas, tačiau per ilgesnį laiką ir kasdien važinėjant mieste jis gali tapti finansiškai apčiuopiamas.
Palankiausiomis sąlygomis, kai automobilis dažnai ir pakankamai ilgai stovi vietoje, sutaupymas gali siekti net iki 15 %. Tokie atvejai dažniausiai pasitaiko intensyvaus eismo metu, kai variklis reguliariai išjungiamas ne kelioms akimirkoms, o ilgesniam laikui.
Vis dėlto čia svarbi viena detalė: sistema naudingiausia tada, kai sustojimas trunka ilgiau nei apie 7 sekundes. Jei automobilis stovi tik labai trumpai, pakartotinis variklio paleidimas gali sumažinti dalį potencialios naudos.
Kada ši sistema veikia efektyviausiai?
„Start-Stop“ efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo maršruto ir vairavimo įpročių. Vairuotojams, kurie daugiausia juda mieste, ši funkcija paprastai duoda daugiau naudos nei tiems, kurie dažniausiai važiuoja magistralėmis ar užmiesčio keliais.
Didžiausias efektas paprastai juntamas šiose situacijose:
- kasdien važiuojant į darbą per miesto centrą;
- dažnai sustojant kamščiuose;
- ilgiau laukiant prie šviesoforų;
- važiuojant maršrutais su daug sankryžų.
Tuo metu važiuojant pastoviu greičiu, pavyzdžiui, automagistralėje, sistema beveik neįsijungia, todėl jos įtaka bendroms sąnaudoms tampa minimali.
Ar „Start-Stop“ kenkia starteriui ir akumuliatoriui?
Vienas dažniausių vairuotojų nuogąstavimų susijęs su tuo, kad dažnas variklio užvedimas gali greičiau susidėvėti starterį ar akumuliatorių. Tačiau automobiliai, kuriuose ši funkcija montuojama gamykloje, tam yra specialiai pritaikyti.
Tokiuose modeliuose dažniausiai naudojami sustiprinti komponentai, galintys atlaikyti didesnį apkrovų skaičių. Tai reiškia, kad sistema nėra tiesiog papildoma programinė funkcija – jai pritaikyta ir techninė automobilio bazė.
- sustiprintas starteris;
- našesnis generatorius;
- AGM tipo akumuliatorius arba kita intensyviam cikliniam darbui pritaikyta baterija.
Tokie sprendimai leidžia sistemai veikti patikimiau ir geriau atlaikyti dažnus įjungimo bei išjungimo ciklus, kurie įprastame automobilyje būtų didesnis iššūkis.
Ką svarbu žinoti apie ilgaamžiškumą?
Gamintojai šias sistemas projektuoja taip, kad jos galėtų atlaikyti labai didelį užvedimų skaičių. Būtent todėl vairuotojams nereikėtų automatiškai manyti, kad kiekvienas papildomas variklio paleidimas reikš greitą gedimą.
Be starterio ir akumuliatoriaus, kartais keliami klausimai ir dėl turbokompresoriaus ar tepimo sistemos patikimumo. Vis dėlto moderniuose automobiliuose tam padeda pažangesnės alyvos bei priedai, kurie geriau apsaugo komponentus nuo perkaitimo ir dėvėjimosi trumpų sustojimų metu.
Praktikoje tai reiškia, kad tvarkingame, techniškai prižiūrėtame automobilyje pati „Start-Stop“ sistema neturėtų būti vertinama kaip savaime žalinga funkcija. Kur kas svarbiau naudoti gamintojo rekomenduojamas eksploatacines medžiagas ir laiku atlikti techninę priežiūrą.
Ar verta šią funkciją išjungti?
Dalis vairuotojų „Start-Stop“ sistemą išjungia dėl komforto. Vieniems nepatinka trumpi variklio užgesimai, kiti mano, kad automobilis taip reaguoja nepakankamai sklandžiai. Tai dažniausiai tampa ne techniniu, o įpročių ir pojūčio klausimu.
Jei daugiausia važinėjate mieste ir norite šiek tiek sumažinti degalų sąnaudas, palikti sistemą aktyvią dažniausiai verta. Tačiau jei kasdien važiuojate daugiausia užmiestyje arba jums nepatinka jos veikimo pobūdis, reali finansinė nauda gali būti per maža, kad tai turėtų didelę reikšmę.
Galutinis atsakymas paprastas: „Start-Stop“ nėra stebuklas, bet tai ir ne bereikšmė funkcija. Ji gali padėti sutaupyti, ypač miesto eisme, tačiau tikroji nauda priklauso nuo to, kur, kaip dažnai ir kokiomis sąlygomis vairuojate.
Ar jūs naudojate „Start-Stop“ sistemą, ar ją išjungiate vos įsėdę į automobilį? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
