„BMW”, „Mercedes-Benz”, „Volkswagen” – prekių ženklai, kurie daugeliui reiškia vokišką kokybę ir inžinerinį pranašumą. Bet ar jie išliks tokie, kokius juos žinome?
Kylio pasaulio ekonomikos instituto prezidentas Moritzas Schularickas perspėja: šių kompanijų išlikimas po 2030 m. – nebegarantuotas.
Technologinės lenktynės, kuriose Europa atsilieka
Problema – ne varikliai. Problema – programinė įranga ir dirbtinis intelektas.
Anksčiau automobilį apibrėžė mechanika: variklis, transmisija, pakaba. Kas padarė geresnę mechaniką – tas laimėjo. Vokietija tą darė geriausiai dešimtmečius.
Bet dabar rinka keičiasi. Automobiliai tampa „kompiuteriais ant ratų”. Autonominis vairavimas, pažangios informacinės sistemos, nuolatiniai programinės įrangos atnaujinimai „per orą” – tai, ko reikalauja vartotojai. Ir čia Vokietija atsilieka.
Kinijos gamintojai – „BYD”, „NIO”, „XPeng” – jau dabar siūlo tai, ko vokiški modeliai dar negali: pilnai integruotą programinę aplinką, pažangesnį autonominio vairavimo funkcionalumą, greitesnius inovacijų ciklus.
Schularickas formuluoja tiesiai: „Pramonė nebekonkuruoja dėl to, kas pagamina geresnę mašiną. Ji konkuruoja dėl to, kas sukurs mobilumą kaip skaitmeninę paslaugą.”
Senas verslo modelis nebeveikia
Dešimtmečius Vokietijos automobilių pramonė rėmėsi viena formule: inžinerinė kokybė + prekės ženklo prestižas = aukšta marža. Tai veikė. „Mercedes” galėjo prašyti priemokos vien už žvaigždę ant kapoto.
Bet kai kiniškas elektromobilis siūlo daugiau technologijų už mažesnę kainą – prestižas nebepakanka. Vartotojas renkasi funkcionalumą.
Tradicinės gamybos grandinės, sukurtos sudėtingiems variklio komponentams, nepritaikytos greitam perėjimui prie elektros ir programinės įrangos. Pertvarka reikalauja milžiniškų investicijų ir – svarbiausia – laiko. O laiko gali nelikti.
„Volvo” pavyzdys: ar išsigelbėjimas – Kinijoje?
Ekspertai nurodo „Volvo” kaip galimą išlikimo scenarijų. Kai 2010 m. švedų kompaniją įsigijo kinų „Geely”, daugelis skeptikų laukė katastrofos. Nutiko priešingai.
„Volvo” išsaugojo prekės ženklo tapatybę, bet gavo prieigą prie „Geely” technologijų, platformų ir gamybos pajėgumų. Rezultatas – konkurencingi elektromobiliai, moderni programinė įranga, stabilus augimas.
Ar „BMW”, „Mercedes” ar „Volkswagen” galėtų eiti tuo pačiu keliu? Teoriškai – taip. Praktiškai – politiškai ir emociškai tai būtų sudėtinga. Vokietijos automobilių pramonė – nacionalinis pasididžiavimas. Pripažinti, kad reikia Kinijos pagalbos, – ne lengva.
„Volkswagen” bandymas: „ID. Polo”
„Volkswagen” bando reaguoti. Rengiamas naujas modelis – „ID. Polo” – turėtų būti kompaktiškas, prieinamos kainos elektromobilis su modernia programine įranga. Tikslas – konkuruoti su kiniškomis alternatyvomis ir atgauti rinkos dalį segmente, kurį Vokietija praktiškai prarado.
Ar to pakaks? Sunku pasakyti. Vienas modelis – ne strategija. O strategijos pertvarkai reikia metų, kurių gali nebūti.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvos naudotų automobilių rinka tradiciškai priklauso nuo vokiškų markių. „BMW”, „Mercedes”, „Volkswagen”, „Audi” – tai, ką perka dauguma. Jei šios kompanijos susitrauks ar transformuosis, pasikeistų ir mūsų rinkos struktūra.
Trumpalaikėje perspektyvoje – nieko dramatiško. Naudoti automobiliai iš Vokietijos plūs dar daug metų. Bet ilgalaikėje – klausimas atviras. Ar po dešimtmečio „BMW” vis dar bus „BMW”, kurį pažįstame?
Keturi metai iki 2030-ųjų. Laikas eina.
