Savarankiškai vairuojantys automobiliai jau važinėja įprastais keliais – tai nebe tik ateities vizija. Bet koks jausmas užvaldo žmogų, kai šalia nėra vairuotojo? Pasidalijame realia kelionės patirtimi autonominiu automobiliu Londone ir svarbiausiomis įžvalgomis.
Kelionė be vairuotojo: kaip tai veikia?
Autonominiai automobiliai naudojasi kameromis, jutikliais, radarais ir dirbtiniu intelektu, kad galėtų orientuotis kelyje be žmogaus pagalbos. Šiuo atveju naudotas „Hyundai Ioniq 5“ modelis, kurį valdo britų startuolio „Wayve“ sukurta sistema. Ji mokosi iš realaus eismo duomenų, priima sprendimus akimirksniu ir važiuoja įprastuose maršrutuose – ne bandomajame poligone.
Automobilis reaguoja į šviesoforus, pėsčiuosius, dviratininkus ir net kelio darbus. Visi sprendimai grindžiami mašininio mokymosi principais, o kelionės prižiūrimos saugumo specialistų.
Pirmosios emocijos: nuo nejaukumo iki pasitikėjimo
Kelionės pradžioje dauguma keleivių jaučiasi neįprastai. Žiūrėti, kaip vairas sukinėjasi pats, o automobilis manevruoja tarp kitų eismo dalyvių – išties keistas jausmas.
Tačiau jau po kelių minučių įtampa mažėja. Automobilio veiksmai – nuspėjami, tikslūs, o stabdymas ir posūkiai – švelnūs. Net patyrę vairuotojai pripažįsta, kad dirbtinis intelektas vairuoja ramiau nei dauguma žmonių.
Netikėtos patirtys savarankiškai važiuojant
- Stabdo per anksti: kartais automobilis stabdo pernelyg atsargiai.
- Žmogiškas dvejojimas: sistema imituoja žmogų, bet nesiryžta „agresyviems“ sprendimams.
- Neblaškoma koncentracija: jokių telefonų, emocijų ar nuovargio – tik švarus algoritmas.
Įdomu tai, kad kai automobilis susiduria su situacija, kurios neapibrėžia sistema – jis sustoja. Tai gali sugluminti kitus eismo dalyvius, bet kartu tai yra atsargumo ženklas.
Ar tai saugu?
„Wayve“ nurodo, kad kiekvienas sprendimas grindžiamas milijonais realių pavyzdžių. Kiekvienoje kelionėje dalyvauja saugumo operatorius, kuris gali bet kada perimti valdymą. Kol kas tai būtina sąlyga.
„Kiekvienas sprendimas – tai mūsų mokymosi rezultatas. Sistema nuolat tobulėja,“ – pažymi „Wayve“ atstovai.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Nors Lietuvoje savarankiškai važiuojančių automobilių kol kas dar nėra, ši technologija ateityje gali būti pritaikyta siuntų pristatymui, viešajam transportui ar pavėžėjimo paslaugoms miestuose, kaip Vilnius ar Kaunas.
Europos Sąjunga jau kuria bendras taisykles autonominių automobilių testavimui. Lietuva planuoja įsitraukti į bendrus pilotinius projektus, o infrastruktūros pasiruošimas – neišvengiamas žingsnis.
Psichologinis iššūkis – pasitikėjimas
Daug didesnė kliūtis nei technologijos – žmonių mąstysena. Ar galime patikėti gyvybę mašinai? Pirmosios patirtys rodo – įmanoma, tačiau tam reikia laiko.
Vienas keleivis pasakojo: „Iš pradžių abejojau, bet kelionės pabaigoje jaučiau, kad dirbtinis intelektas vairuoja geriau nei kai kurie pažįstami žmonės.“
Ar tokie automobiliai taps norma?
Ekspertai sako: taip, bet pamažu. Tarpinis etapas – kai keliuose važinės ir žmonės, ir savavaldžiai automobiliai. Reikės keisti draudimo taisykles, ženklus, gal net KET punktus.
Priėmimas priklausys ne tik nuo technologijų, bet ir nuo visuomenės pasitikėjimo, aiškumo ir saugumo garantijų.
