Naujas Švedijoje atliktas automobilių korozijos tyrimas parodė, kad kai kurių populiarių markių kėbulai pasižymi itin silpna apsauga nuo rūdžių. Dalies modelių kėbulo defektai atsiranda jau po kelių eksploatacijos metų, ypač atšiauresnio klimato regione. Šiame straipsnyje apžvelgiame svarbiausias išvadas ir tai, ką iš jų turėtų pasimokyti naudotų automobilių pirkėjai Lietuvoje.
Kaip buvo tirtas automobilių atsparumas korozijai?
Tyrimą atliko Švedijos automobilių žurnalas „Vi Bilägare“ kartu su specializuota korozijos tyrimų bendrove „Rostskyddsmetoder“. Šie ekspertai automobilių dugną, slenksčius, slaptus kėbulo profilius ir kitas pažeidžiamas vietas sistemingai vertina nuo 1989 metų. Ilgametė praktika šiaurės šalių sąlygomis leidžia itin tiksliai įvertinti, kaip automobiliai atlaiko šaltas žiemas, kelių barstymą druska ir drėgną klimatą.
Skirtingų markių modeliai buvo vertinami pagal penkiabalę skalę. Vidutinis rinkos rezultatas siekė apie 3,1 balo. Viskas, kas nukrenta žemiau 2,3 balo, jau laikoma silpnu antikoroziniu lygiu ir potencialia rizika pirkėjui, planuojančiam automobilį eksploatuoti dešimt ir daugiau metų.
„Gamintojai, kurie taupo cinkavimo ar papildomos ertmių apsaugos sąskaita, rizikuoja savo automobilių ilgaamžiškumu. Tai ypač jautru šalims, kur žiemą gausiai naudojama kelio druska“, – komentuoja automobilių korozijos specialistas Tomas Petrauskas.
Japonų gamintojų silpnybės: cheminis padengimas vietoje pilno cinkavimo
Tyrimo autoriai pažymi aiškų skirtumą tarp kai kurių Japonijos ir Europos gamintojų strategijų. Japonų markės dažnai remiasi gruntu ir cheminėmis apsaugos priemonėmis kėbulo dažymo etape. Tuo tarpu nemaža dalis Europos gamintojų plačiai naudoja galvaninį kėbulo cinkavimą ir ertmių užpildymą vašku.
Cinkas užtikrina geresnę ilgalaikę apsaugą, ypač kai kėbulas nuolat gauna smulkių pažeidimų nuo akmenukų ar žvyro. Be to, gerai užsandarintos ertmės geriau apsaugo nuo drėgmės ir purvo kaupimosi.
Pasak kėbulų remonto meistro iš Kauno, „cheminės dangos dažnai gražiai atrodo pirmus metus, tačiau ilgainiui jos nebepajėgia sustabdyti korozijos, jei metalas nėra tinkamai apsaugotas iš vidaus“.
Gamintojai, surinkę žemiausius antikorozinius įvertinimus
Skandinavų tyrime prasčiausiai pasirodė keli gerai žinomi gamintojai. Jų modeliai gavo įvertinimus, kurie rodo, kad be papildomos apsaugos kėbulas gana greitai gali pradėti rūdyti.
- Honda – žemiausias balas reitinge: 1,8 iš 5;
- Subaru, Suzuki, Mitsubishi, Fiat, DS, Hongqi, Lynk&Co, Range Rover – vos 2,0 balo;
- Toyota, Ford – 2,2 balo.
Mazda pastaraisiais metais rodo pagerėjimą, tačiau bendras markės vidurkis (2,3 balo) vis dar žemiau rinkos vidurkio. Tai reiškia, kad senesniems modeliams būtina ypač kruopšti dugno ir slenksčių apžiūra, ypač jei automobilis eksploatuotas druska barstomuose keliuose.
Lietuvos pirkėjams, žvalgiantis į naudotus Japonijos automobilius, rekomenduojama atidžiai tikrinti:
- ratų arkų vidines briaunas;
- slenksčius ir jų sujungimus su dugnu;
- pakabos tvirtinimo taškus ir pagalvėles;
- stabdžių ir degalų vamzdelius bei jų laikiklius.
Žemiau vidurkio likę Europos ir Korėjos gamintojai
Tyrime nustatyta, kad ne tik dalis Japonijos, bet ir kai kurie Europos bei Korėjos gamintojai pasirodė silpniau už rinkos vidurkį. Nors jų rezultatai nėra tokie prasti kaip žemiausiame sąrašo gale, ilgalaikė apsauga vis tiek kelia klausimų.
- Volvo – 3,0 balo;
- Alfa Romeo – 3,0 balo;
- Kia/Hyundai – 2,9 balo;
- Peugeot – 2,6 balo;
- Opel – 2,6 balo.
Šių gamintojų automobiliai dažniausiai turi pakankamai gerą apsaugą, tačiau pavieniai modeliai, ypač su gausiomis plastikinėmis dugno apsaugomis, gali slėpti drėgmę ir purvą. Tai puiki terpė korozijai, kurios iš pirmo žvilgsnio nepastebėsite net apžiūrėję automobilį ant keltuvo.
Kas geriausiai apsaugo kėbulus nuo rūdžių?
Kitoje skalės pusėje atsidūrė gamintojai, kurie įvertinti aukščiausiais balais ir demonstruoja nuoseklią ilgalaikės apsaugos strategiją.
- Porsche – aukščiausias įvertinimas: 5,0 balo;
- Jaguar – 4,7 balo;
- Nio – 4,5 balo;
- BMW – 4,1 balo;
- Audi – 4,0 balo.
Šie gamintojai plačiai naudoja cinkuotus kėbulo elementus, kelių sluoksnių apsaugą ir gerai užsandarinamas ertmes. Tai didina gamybos kainą, tačiau atsiperka ilgaamžiškumu, ypač jei automobilis eksploatuojamas daugiau nei dešimtmetį ir dažnai važinėja žiemą.
Kodėl nauji automobiliai kai kada rūdija greičiau?
Paradoksalu, tačiau tyrimo autoriai pastebi, kad kai kuriais atvejais naujesni automobiliai gali greičiau pradėti rūdyti nei senesni. Priežastis – gausiai naudojamos plastikinės dugno ir slenksčių apsaugos bei veltiniai garso izoliacijos elementai. Jie pagerina aerodinamines savybes ir akustiką, bet kartu kaupia drėgmę ir purvą.
„Po plastikine apsauga drėgmė ir druska gali stovėti ištisomis savaitėmis, o savininkas to net nepastebės. Net ir palyginti naujo automobilio metalo siūlės tokioje aplinkoje pradeda rūdyti daug greičiau“, – aiškina kėbulų remontu besiverčiantis meistras iš Vilniaus.
Lietuvos sąlygomis tai ypač aktualu tiems, kurie dažnai važinėja ne tik Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos gatvėmis, bet ir regioniniais keliais, kur druskos, žvyro ir purvo mišinys lengvai prilimpa prie dugno.
Ką turėtų daryti Lietuvos vairuotojai ir pirkėjai?
Nors tyrimas atliktas Švedijoje, Lietuvos klimatas ir kelių priežiūros praktika yra pakankamai panašūs, kad išvados būtų labai aktualios. Mūsų keliuose taip pat gausiai naudojama druska, o automobiliai neretai laikomi lauke, retai nuplaunant dugną.
Ekspertai rekomenduoja:
- naujesniems ir ypač rizikos zonoje esantiems modeliams atlikti papildomą antikorozinį padengimą ertmėms ir dugnui;
- reguliariai plauti automobilio dugną žiemą ir po jos, ypač po kelionių magistralėmis;
- periodiškai tikrinti slenksčius, ratų arkas, amortizatorių tvirtinimus ir bakelio laikiklius;
- perkant naudotą automobilį iš Šiaurės ar Vakarų Europos, atlikti profesionalią kėbulo ir dugno apžiūrą su endoskopu.
Naudoto automobilio pirkimas be kruopščios korozijos patikros gali baigtis brangiomis kėbulo remonto sąskaitomis arba net būtinybe atsisakyti automobilio po kelių metų. Todėl ypač svarbu vertinti ne tik ridą ar saloną, bet ir tai, kaip gamintojas pasirūpino kėbulo apsauga nuo rūdžių.
O kaip jūs vertinate rūdžių riziką rinkdamiesi automobilį? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose!
