Lietuvos viešasis transportas artėja prie didelio lūžio: nuo 2029 m. keleivių vežimo keliais transporto priemonės turės naudoti alternatyviuosius degalus. Kol kas daugiausia investicijų krypsta į elektrą, Vilnius planuoja ir vandenilio projektus, o ekspertai ragina rimtai vertinti vietinį biometaną. Kuri kryptis Lietuvai iš tiesų būtų greičiausia, pigiausia ir saugiausia?
Nuo 2029 m. alternatyvūs degalai taps privalomi
Siekiant mažinti iškastinio kuro vartojimą ir CO₂ emisijas, Lietuvoje numatoma, kad nuo 2029 m. visos viešojo keleivių vežimo keliais transporto priemonės privalės naudoti alternatyviuosius degalus. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis teigia, kad šiuo metu Lietuvoje viešajame transporte dirba apie 3 tūkst. autobusų.
Didžioji jų dalis yra dyzeliniai. Elektrinių autobusų, pasak jo, tėra apie 300, o biometanui pritaikytų – dar mažiau. Tai reiškia, kad pereiti prie netaršių sprendimų reikės ne tik technologijų, bet ir aiškios finansinės strategijos.
Elektrifikacija brangi: skaičiai, kuriuos savivaldybės jaučia labiausiai
Nors viešojoje erdvėje dažnai vyrauja nuomonė, kad vienintelis kelias – elektrifikacija, realybė sudėtingesnė. G. Nakutis atkreipia dėmesį: bandant visus dyzelinius autobusus pakeisti elektriniais, prireiktų apie 1,2 mlrd. eurų. Dauguma savivaldybių tokių lėšų neturi, todėl, be elektros, būtina svarstyti ir kitus sprendimus.
„Šiuo metu vyrauja požiūris, kad viešąjį transportą būtina elektrifikuoti, tačiau bandant visus dyzelinius autobusus pakeisti elektriniais prireiktų apie 1,2 mlrd. eurų. Savivaldybės tokių lėšų neturi“, – sako LKVA prezidentas.
Biometanas – pigesnė alternatyva, kuri jau veikia Lietuvoje
Biometanas dažnai pristatomas kaip „tylusis“ pasirinkimas: jis ne toks matomas kaip elektriniai autobusai ar vandenilio projektai, tačiau turi aiškią ekonominę logiką. Pasak G. Nakučio, biometanu varomas autobusas kainuoja apie 250 tūkst. eurų, o tos pačios klasės elektrinis – apie 500 tūkst. eurų ar net daugiau.
Eksploatacijos kaštai miestuose elektrai dažnai būna šiek tiek mažesni, tačiau biometanas išlieka konkurencingas, ypač kai lyginama su dyzelinu, kuriam Lietuvoje didintas akcizas. Be to, biometanas yra vietinis produktas, galintis prisidėti prie energetinio saugumo ir ekonomikos.
Klaipėda – Lietuvos pavyzdys, kaip atsisakyti dyzelio
Klaipėda šiandien dažnai minima kaip sėkmingiausias Lietuvos miestas, kryptingai atsisakantis iškastiniu kuru varomo viešojo transporto. Uostamiesčio gatvėse keleivius veža 26 elektriniai ir daugiau nei 50 dujiniais degalais varomų autobusų, naudojančių Lietuvoje pagamintą biometaną.
„Klaipėdos paslaugų“ generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas teigia, kad miestas šios krypties neketina keisti – jau pasirašyta sutartis dėl 25 naujų netaršių dujinių ir hibridinių autobusų įsigijimo, o artimiausiu metu Klaipėdoje neliks nė vie
