Naftos kainos pasaulinėse rinkose šoktelėjo aukštyn. Priežastis – konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir Ormūzo sąsiaurio blokada, per kurią keliauja apie 20 proc. visos pasaulyje parduodamos naftos.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams? Ar verta skubėti į degalinę ir piltis į atsargą?
Kas vyksta naftos rinkoje
2026 m. kovo 1 d. prasidėjęs JAV ir Izraelio puolimas prieš Iraną sukėlė naftininkų nerimą dėl tiekimo per Ormūzo sąsiaurį. Pro šį strateginį vandens kelią kasdien transportuojama apie 20 mln. barelių naftos.
„Brent” markės nafta jau kainuoja virš 80 dolerių už barelį – tai maždaug 8 doleriais daugiau nei prieš savaitę. Dalis analitikų svarsto scenarijų, kuriame kaina galėtų išbandyti 100 ar net 120 dolerių ribą. Vis dėlto lygiai taip pat tikėtinas ir grįžimas prie 70 dolerių – tiek nafta kainavo dar visai neseniai.
Šiuo metu rinka nervinga, o kiekviena nauja žinia iš Artimųjų Rytų gali stumtelėti kainas į bet kurią pusę.
Dyzelinas brangs labiau nei benzinas
Lenkijos degalų rinkos analitikė Urszula Cieślak atkreipia dėmesį į svarbų niuansą: labiausiai turėtų brangti ne benzinas, o dyzelinas ir šildymo alyva. Nafta per savaitgalį pabrango apie 8 proc., tačiau dyzelino ir kitų alyvų kainos jau šoktelėjo 18 proc.
Priežastis paprasta – Europos rinka nemaža dalimi priklauso nuo dyzelino importo iš Persijos įlankos regiono, ypač iš Saudo Arabijos. Ormūzo sąsiaurio blokada tiesiogiai kerta per šį tiekimo kelią.
Praktikoje tai reiškia, kad dyzelino kaina degalinėse gali pakilti 40–50 ct/l. Benzino brangimas turėtų būti mažesnis, tačiau irgi juntamas.
Ar verta skubėti piltis į atsargą
Daugelis prisimena 2022-ųjų scenarijų, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą prie degalinių nusidriekė eilės, o kai kurie vairuotojai pildė kanistrą po kanistro. Ar dabar laukia tas pats?
Analitikai ramina – situacija kitokia. Lenkijoje, kaip ir kitose ES šalyse, veikia strateginių atsargų sistema. Degalų rezervų užtenka 90 dienų. Be to, tiekimo šaltiniai diversifikuoti: nafta importuojama ne tik iš Artimųjų Rytų, bet ir iš JAV bei Europos šalių.
„Orlen” koncernas PAP agentūrai patvirtino, kad šiuo metu nemato grėsmės degalų tiekimo tęstinumui – bendrovė naftos per Ormūzo sąsiaurį neimportuoja.
Panaši situacija ir Lietuvoje. „Orlen Lietuva” Mažeikių naftos perdirbimo gamykla taip pat nėra tiesiogiai priklausoma nuo Persijos įlankos naftos – didžioji dalis žaliavos ateina iš kitų šaltinių.
Ko tikėtis artimiausiu metu
Didmeninės degalų kainos Europoje, įskaitant Lietuvą, greičiausiai kils jau nuo kovo 3 d. Mažmeninės kainos degalinėse seks iš paskos – klausimas tik mastas.
Jei konfliktas truks kelias savaites, kainos gali išlikti aukštesnės. Tačiau 2022-ųjų patirtis rodo, kad po pirminio šoko rinka stabilizuojasi, kai paaiškėja, jog naftos galima gauti iš kitų šaltinių.
Dar vienas svarbus veiksnys: pačiam Iranui Ormūzo sąsiaurio blokada kenkia ne mažiau nei Vakarams. Tai reiškia, kad ilgalaikis uždarymas ekonomiškai nenaudingas nė vienai pusei.
Panika degalinėse šiandien – ne pats racionaliausias sprendimas. Tačiau stebėti kainas ir pasirinkti tinkamą momentą pripildyti baką – tikrai prasminga.
