Jei pilną dyzelino baką laikote savaime suprantamu dalyku, Didžiojoje Britanijoje šią savaitę apie tai kalbama kitaip. Degalų normavimas ten nustojo būti teorine pratyba: vyriausybės dokumentas, kuriame surašyta, kas prie kolonėlės stoja pirmas ir kiek litrų galima nupirkti per vieną apsilankymą, vėl atsidūrė ant stalo. Kartu su juo — ir laikina 50 mylių per valandą riba.
Priežastis paprasta. Rugsėjo 27 d. RAC duomenimis, vidutinė dyzelino kaina britų degalinėse pasiekė 199,05 penso už litrą, benzino — 174,04. Tokių skaičių šalis dar nebuvo mačiusi, o JAV ir Irano konfliktas tebesitęsia.
Ką iš tikrųjų numato britų avarinis planas
Dokumentas vadinasi „National Emergency Plan for Fuel” (NEP-F), jį rengia Energetikos saugumo ir nulinės taršos ministerija (DESNZ). Tai ne skubotai surašyta idėja — planas guli stalčiuje jau seniai ir aprašo, ką valstybė daro, kai degalų tiekimas sutrinka visos šalies mastu.
Oficialiame gov.uk paskelbtame priemonių sąraše išvardyti konkretūs įrankiai:
- Maksimalaus pirkimo schema — riboja, kiek degalų vienas vairuotojas gali nusipirkti per vieną apsilankymą degalinėje.
- Paskirtųjų degalinių schema — pirmenybė prie kolonėlių atitenka greitosios pagalbos, ugniagesių, policijos ir kitoms kritinėms tarnyboms.
- Komercinio ir didmeninio paskirstymo schemos — dyzelinas pirmiausia keliauja į tiekimo grandines ir viešąjį transportą, ne į privačius bakus.
- Rezervinis benzinvežių parkas ir kariniai vairuotojai — kai įprasti vežėjai nebespėja.
- Valstybės naftos atsargų paleidimas — kraštutinė priemonė esant rimtam pasauliniam sutrikimui.
Greičio ribojimo iki 50 mylių per valandą (apie 80 km/h) tame oficialiame sąraše nėra — apie jį rašo britų žiniasklaida, aprašydama plano galimybes. Teisinis raktas yra dar 1976 m. priimtas Energetikos aktas, leidžiantis vyriausybei tiesiogiai valdyti naftos produktų pasiūlą ir paklausą. Jis įjungiamas tik pačiais sunkiausiais atvejais.
Lėtesnis greitis — seniausias degalų taupymo įrankis
Bet ar tie 80 km/h iš tikrųjų ką nors keičia? Fizika atsako aiškiai. Aerodinaminis pasipriešinimas auga proporcingai greičio kvadratui, todėl greitkelyje būtent jis suryja didžiąją dalį kuro. Sumažinus greitį nuo 130 iki 110 km/h, pats greitis krenta maždaug 15 proc., o oro pasipriešinimo jėga — beveik 30 proc. Tarptautinė energetikos agentūra yra skaičiavusi, kad toks greičio sumažinimas automagistralėse degalų sąnaudas sutaupytų apie 7 proc.
Lietuvoje greitis kris ir be jokios krizės
Čia lietuviams verta atkreipti dėmesį į savo pačių taisykles. KET 131.1 punktas numato, kad lengvaisiais automobiliais automagistralėse balandžio–spalio mėnesiais leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, o lapkričio–kovo mėnesiais — ne didesniu kaip 110 km/h. Greitkeliuose atitinkamai 120 ir 110 km/h.
Vadinasi, nuo lapkričio 1 d. Lietuvos automagistralėse greitis sumažės automatiškai, be jokių avarinių planų ir ministrų parašų. Sezoninė taisyklė, sugalvota dėl slidaus kelio ir ilgesnio stabdymo kelio, žiemą veikia ir kaip taupymo priemonė. Niekas jos taip neplanavo — bet rezultatas toks pat.
Ar degalų normavimas įmanomas Lietuvoje
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo Energetikos ministerijos ir Lietuvos energetikos agentūros skelbiamus dokumentus. Trumpas atsakymas: tokia teisinė ir fizinė infrastruktūra egzistuoja, tik apie ją beveik nekalbama.
Pagal Tarybos direktyvą 2009/119/EB Lietuva privalo turėti naftos produktų atsargų, kurių užtektų ne mažiau kaip 90 dienų vidutinio paros grynojo importo. Dalį jų kaupia įpareigotosios įmonės, o Lietuvos energetikos agentūra valstybės lėšomis laiko ne mažiau kaip 30 dienų specialiąsias atsargas, skaičiuojamas pagal vidutinį paros suvartojimą šalyje. Už ekstremaliųjų situacijų valdymą energetikos sektoriuje atsakinga Energetikos ministerija.
Kainos tuo metu kalba pačios. LEA duomenimis, rugsėjo 22 d. vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė 2,324 Eur/l, rugsėjo 25 d. — 2,259 Eur/l, o degalinėse ji svyravo nuo 2,14 iki 2,40 euro. Tarp pigiausios ir brangiausios kolonėlės — 26 centų skirtumas už litrą.
Ką tai reiškia vairuotojui prie kolonėlės
Realiausias scenarijus artimiausiems mėnesiams — ne normavimas, o tiesiog brangesnis litras. Britanijos istorija svarbi kitu: ji parodo, kad Vakarų Europos valstybės jau atsivertė krizės instrukcijas ir tikslina, kas jose parašyta. Briuselyje ir Londone skaičiuoja scenarijus. Degalinėje — tiesiog moka.
Ir tai — dar ne viskas. Jei įtampa Artimuosiuose Rytuose neatslūgs, klausimas nebebus, ar dyzelinas kainuoja 2,30, ar 2,50 euro. Klausimas bus, ar jo apskritai bus.
Redakcijos vertinimu, būtent čia ir slypi silpnoji vieta. Britanija turi viešai paskelbtą priemonių sąrašą, kurį gali perskaityti bet kuris vairuotojas ir bent apytiksliai suprasti, ko tikėtis. Lietuvoje atitinkami planai lieka tarnybinių dokumentų kalboje. Prieš žiemą tai vertėtų pakeisti — ne dėl panikos, o dėl to, kad krizės atveju žmonės žinotų taisykles iš anksto, o ne iš eilės prie degalinės.
