Kai Lietuvos degalinėse įsigaliojo E10 benzinas su iki 10 % bioetanolio, forumuose netrūko perspėjimų: sugadinsi variklį, ištirpdysi sandariklius, užkimši purkštukus. Praėjus keleriems metams paaiškėja, kad tikroji rizika slypi ne ten, kur daugelis jos ieškojo – ir kad dalis vairuotojų be reikalo permoka už brangesnį 98-ąjį.
Ką iš tikrųjų rodo skaičiai
Vokiečių automobilių klubo ADAC vertinimu, net 99 % benzininiais varikliais varomų automobilių yra visiškai suderinami su E10 benzinu. Masinio variklių gedimo, purkštukų pažeidimo ar sandariklių tirpimo šiuolaikinėse konstrukcijose teorijos nepasitvirtino. Logika paprasta: E10 daugelyje Europos šalių yra standartas jau ne vienus metus, ir jei jis tikrai laužytų variklius, gamintojai bei degalų koncernai jau seniai būtų paskendę ieškiniuose. Tokios bangos nebuvo.
Kodėl bioetanolis apskritai kelia klausimų
Problemos šaltinis – pati bioetanolio savybė sugerti drėgmę iš aplinkos (higroskopiškumas). Naujuose automobiliuose tai nekelia grėsmės, nes jų degalų sistemos suprojektuotos darbui su biokomponentais. Kitaip yra su senomis konstrukcijomis: ten degalų vamzdeliai, sandarikliai ar tam tikri metalų lydiniai nebuvo pritaikyti tokiam alkoholio kiekiui, todėl gali brinkti, korozuoti ar prarasti sandarumą. Klasikinių automobilių servisai pripažįsta pastebėję tokių gedimų padažnėjimą – bet daugiausia automobiliuose, kuriems 25, 30 ir daugiau metų.
Kam Lietuvoje verta būti atsargiam
Realią riziką patiria iki 2000 m. pagaminti automobiliai, ypač su senesnėmis degalų sistemomis ar mechaniniu įpurškimu. Bet Lietuvos kontekste dar įdomesnė kita grupė – retai naudojami automobiliai. Tai liečia ne tik klasiką, bet ir dujomis (LPG) varomus automobilius, „plug-in“ hibridus bei tik sezonui laikomus motociklus. Ilgai stovint, bioetanolis gali sukelti degalų sluoksniavimąsi – vanduo ir alkoholis atsiskiria nuo benzino, o toks kuras praranda savybes ir gali sukelti užvedimo problemas ar netolygų variklio darbą. Būtent tokiems automobiliams, mėnesių mėnesius stovintiems garaže, protingiau rinktis 98-ąjį (E5), atsparesnį senėjimui.
Kada permoka neturi prasmės
Sunku nepastebėti, kad daugelis vairuotojų 98-ąjį renkasi ne dėl technikos, o dėl baimės. Jei automobilis pagamintas XXI amžiuje ir reguliariai važinėjamas, priemoka už E5 dažniausiai neturi ekonominės logikos. Lietuvoje skirtumas tarp 95 (E10) ir 98 (E5) benzino paprastai tesiekia kelis centus už litrą, o degalų sąnaudų skirtumas tarp šių dviejų – minimalus. Kitaip tariant, priemoka nueina ne variklio apsaugai, o ramybei, kurios techniškai net nereikia.
Prieš renkantis, verta padaryti vieną paprastą dalyką: pažiūrėti į degalų bako dangtelį arba eksploatacijos knygelę, kur gamintojas nurodo, ar automobilis suderinamas su E10. Daugumai vairuotojų atsakymas bus teigiamas – ir tada E10 tėra įprastas benzinas, o ne grėsmė varikliui.
