Rugpjūčio 17 d. Lenkijos degalinėse įsigaliojo laikinos maksimalios degalų kainos. Ta pati diena Lietuvoje atrodė visiškai kitaip – LEA duomenimis, antradienio rytą vidutinė dyzelino kaina šalyje pašoko iki 2,09 euro, o benzino – iki 1,82 euro, per vieną parą pabrangus atitinkamai beveik 4 ir beveik 5 procentais.
Kokios kainų lubos galioja Lenkijoje
Pagal Energetikos ministerijos nustatytą formulę, 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau kaip 6,41 zloto, 98 markės benzino – 7,20 zloto, o dyzelino – 7,37 zloto. Perskaičiavus apytiksliu kursu, tai sudaro apie 1,51, 1,69 ir 1,73 euro už litrą. Riba skaičiuojama pagal vidutinę didmeninę kainą šalies rinkoje, prie kurios pridedami mokesčiai, degalų rinkliavos, fiksuota 0,30 zloto pardavimo marža ir PVM. Energetikos ministerijos vadovas Miłoszas Motyka nurodė, kad nustatyta maksimali kaina yra apie zlotą mažesnė už tai, kiek degalai kainuotų taikant standartinį PVM tarifą.
Degalinės, viršijančios nustatytą ribą, rizikuoja bauda iki 1 mln. zlotų – tai apie 235 tūkst. eurų.
Kodėl priemonė laikina
Kainų lubos susijusios su laikinu PVM tarifo sumažinimu degalams nuo 23 iki 8 proc. – šis mažesnis tarifas galios tik iki rugpjūčio 31 d., taigi visa priemonė skirta paskutinėms dviem vasaros savaitėms. Vien sumažintas PVM tarifas šiuo laikotarpiu gali kainuoti Lenkijos biudžetui apie 495 mln. zlotų, arba maždaug 116 mln. eurų. Tai jau antra tokia intervencija per metus – ankstesnė galiojo pavasarį ir vasaros pradžioje, reaguojant į naftos kainų šuolį tarptautinėse rinkose ir geopolitinę įtampą.
Kaip tai atrodo Lietuvos vairuotojo akimis
Bet ar tai reiškia, kad Lietuvos vairuotojui verta planuoti kelionę per sieną tiesiog dėl pigesnio kuro? Skaičiai rodo įdomų vaizdą: rugpjūčio 18 d. rytą vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė 2,09 euro – tai gerokai daugiau nei Lenkijos nustatyta 1,73 euro riba dyzelinui. Benzino atveju skirtumas mažesnis, bet vis tiek juntamas: Lietuvoje vidutiniškai 1,82 euro, kai Lenkijoje 98 markės riba – 1,69 euro.
Lietuva savų maksimalių kainų neturi… rinka čia veikia be viršutinės ribos, o kainos kyla ir krenta pagal didmeninę rinką bei degalinių maržas.
Redakcijos vertinimas
Redakcijos vertinimu, skirtumas tarp abiejų šalių šiandien nėra vien apie kelis centus litre – tai skirtingi politiniai pasirinkimai. Lenkija pasirinko trumpalaikį, biudžetui brangiai kainuojantį, bet vartotoją apsaugantį sprendimą. Lietuva ir toliau pasitiki rinka, net kai kainos per vieną dieną šoka beveik penkiais procentais. Nė vienas modelis nėra be trūkumų – Lenkijos lubos jau sukėlė degalų turizmo iš kaimyninių šalių bangas praeityje, o Lietuvos rinkos modelis palieka vairuotoją be jokios apsaugos staigių šuolių metu. Jei planuojate kelionę per Lenkiją artimiausiomis dvejomis savaitėmis – baką verta pripildyti ten, o ne grįžus namo.
