0,41 ir 1,51 promilės. Skirtumas atrodo mažas – vos vienas promilės vienetas. Tačiau teisiškai tarp šių dviejų skaičių slypi praraja: viename gale – administracinė bauda ir teisių atėmimas, kitame – baudžiamoji byla ir teistumas visam gyvenimui dokumentuose. Neblaivus vairavimas Lietuvoje nėra viena bendra kategorija – tai kelios skirtingos atsakomybės pakopos, ir daugelis vairuotojų apie ribą tarp jų sužino tik ją peržengę.
Kas iš tikrųjų keičiasi ties kiekvienu skaičiumi? Verta žinoti dar prieš sėdant prie vairo, o ne aiškintis nuovadoje.
Nuo nulio iki 0,4 promilės
Pradedantiesiems vairuotojams – tiems, kurie vairuotojo pažymėjimą turi trumpiau nei dvejus metus – galioja absoliuti nulio riba. Bet koks alkoholis kraujyje jau yra pažeidimas. Pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, nustačius daugiau kaip 0, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės, gresia bauda nuo 230 iki 300 eurų.
Patyrusiems vairuotojams iki 0,4 promilės atsakomybė už patį vairavimą neatsiranda, tačiau tai nereiškia „leidžiamos normos” – tai tik riba, iki kurios matavimo paklaida nepaverčia jūsų pažeidėju.
0,41–1,5 promilės: administracinė atsakomybė
Nuo 0,41 promilės prasideda tikroji atsakomybė. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nustačius neblaivumą nuo 0,41 iki 1,5 promilės, vairuotojui gresia bauda nuo 800 iki 1100 eurų ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo vienų iki pusantrų metų. Tai vis dar administracinis nusižengimas – skaudus finansiškai, bet nepaliekantis teistumo.
Padarius tą patį pažeidimą pakartotinai per metus, jau taikomas ANK 427 straipsnis – bauda šoka iki 1000–1500 eurų, o teismas gali priimti sprendimą konfiskuoti automobilį. Ir čia dar ne pati riba.
1,51 promilės – riba, už kurios prasideda teistumas
Būtent ties 1,51 promilės administracinė atsakomybė baigiasi ir prasideda baudžiamoji. Pagal Baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnį, vairavimas nustačius 1,51 promilės ar didesnį neblaivumą jau yra nusikalstama veika. Bausmė gali būti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų – bet svarbiausia ne tai. Svarbiausia, kad atsiranda teistumas, kuris lieka žmogaus istorijoje ir gali paveikti darbą, kelionių galimybes bei būsimus santykius su teisėsauga.
Tas pats vairuotojas, tas pats automobilis, ta pati kelionė namo. Vienintelis skirtumas – keli papildomi mililitrai promilių. O pasekmė – ne kvitas, o įrašas nuosprendyje.
Kodėl atsisakymas papūsti nieko negelbsti
Populiarus mitas – kad atsisakius pasitikrinti girtumą pavyks išvengti atsakomybės. Realybė priešinga. Apsvaigimo patikrinimo vengimas įstatyme prilyginamas neblaivumui, o esant tam tikroms aplinkybėms vertinamas taip pat griežtai kaip sunkiausias girtumo laipsnis. Tas pats galioja alkoholio vartojimui po eismo įvykio, kol nebaigtas tyrimas – tai ne spraga, o savarankiškas pažeidimas.
Kitaip tariant, bandymas „apeiti” matavimą dažniausiai veda ne į išvengtą baudą, o tiesiai į baudžiamąją bylą.
Riba tarp baudos ir teistumo Lietuvoje matuojama promilėmis, bet jos pasekmės matuojamos metais. Vienas vakaras su „vos taurele” gali baigtis ne 800 eurų kvitu, o įrašu, kurio nebeištrinsi – ir tai yra vienintelė norma, kurią verta įsiminti prieš sėdant prie vairo.
