Vilniaus rajone – du neblaivūs vairuotojai per vieną dieną: pradėti ikiteisminiai tyrimai

Neblaivūs vairuotojai Lietuvoje vis dar kelia didelę grėsmę eismo saugumui. Vasario 10 dieną Vilniaus rajone policija užfiksavo du atskirus atvejus, kai asmenys vairavo automobilius būdami stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Žemiau – kas įvyko Pagiriuose ir Marijampolyje, kodėl tai laikoma baudžiamuoju nusikaltimu ir kokios pasekmės gresia vairuotojams.

Pirmas atvejis Pagiriuose: 1,70 promilės ir „Toyota“

Vasario 10 d. apie 14 val. 7 min. Vilniaus r., Pagirių sen., Pagiriuose, Kaštonų g., policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Toyota“. Nustatyta, kad jį vairavo neblaivi moteris (gim. 1976 m.), o jos girtumas siekė 1,70 promilės.

Tokio lygio girtumas Lietuvoje jau laikomas baudžiamuoju pažeidimu, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ str. 1 d.

„Kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilės girtumas, tai nebėra tik administracinė atsakomybė. Tokiais atvejais pradedamas ikiteisminis tyrimas, o pasekmės gali būti ilgalaikės“, – pažymi eismo saugumo ekspertas Tomas Žukauskas.

Antras atvejis Marijampolyje: 2,95 promilės ir „Opel“

Tą pačią dieną, vasario 10 d. apie 23 val. 10 min., Vilniaus r., Marijampolio sen., Marijampolio k., pareigūnai užfiksavo dar vieną itin pavojingą situaciją. Neblaivus vyras (gim. 1988 m.) vairavo automobilį „Opel“, o nustatytas girtumas siekė 2,95 promilės.

Tokie skaičiai rodo ekstremalų apsvaigimą, kuris smarkiai sutrikdo koordinaciją, reakciją ir gebėjimą priimti sprendimus kelyje. Tai tiesiogiai didina eismo įvykių tikimybę ir kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams.

„Esant beveik 3 promilėms, žmogaus reakcija gali būti kelis kartus lėtesnė, o situacijos vertinimas – iš esmės iškreiptas. Vairavimas tokiu būdu yra tiesioginis pavojus aplinkiniams“, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Šiuo atveju taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ str. 1 d.

Ką numato LR BK 281¹ straipsnis?

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant daugiau nei 1,51 promilės girtumui. Tai yra riba, nuo kurios pažeidimas peržengia administracinės atsakomybės lygį.

Galimos pasekmės, priklausomai nuo aplinkybių, gali apimti:

• baudą;
• areštą;
• laisvės atėmimą (tam tikrais atvejais);
• teisės vairuoti atėmimą;
• transporto priemonės konfiskavimą (kai taikoma pagal teismo sprendimą).

Kiekviena situacija vertinama individualiai: svarbu, ar asmuo jau baustas anksčiau, ar bendradarbiauja su pareigūnais, ar nepadarė papildomų pažeidimų ir ar neįvyko eismo įvykis.

Kodėl tokie atvejai ypač pavojingi?

Neblaivus vairavimas yra viena dažniausių sunkių eismo įvykių priežasčių. Net ir esant mažesniam promilių kiekiui, pradeda lėtėti reakcija, prastėja dėmesio koncentracija, didėja polinkis rizikuoti. Viršijus 1,5 promilės ribą, gebėjimas saugiai valdyti automobilį tampa kritiškai prastas.

Vilniaus rajone, kuriame susikerta gyvenviečių keliai ir intensyvesnio eismo atkarpos, pareigūnų vykdomos blaivumo patikros yra viena svarbiausių prevencijos priemonių.

„Kiekvienas neblaivus vairuotojas – tai potenciali tragedija. Vienas sprendimas sėsti prie vairo išgėrus gali baigtis nelaime, kurios pasekmės lydės visą gyvenimą“, – teigia policijos atstovas spaudai.

Alkoholio ribos Lietuvoje: ką svarbu žinoti vairuotojams

Lietuvoje leistinas alkoholio kiekis priklauso nuo vairuotojo kategorijos. Dažniausiai taikomos ribos:

• 0,00 promilės – pradedantiesiems (iki 2 metų stažo) ir profesionaliems vairuotojams;
• 0,40 promilės – patyrusiems vairuotojams;
• daugiau nei 1,51 promilės – baudžiamoji atsakomybė (LR BK 281¹).

Ši informacija galioja Lietuvoje. Kitose šalyse ribos ir atsakomybė gali skirtis.

Ką daryti, kad tokios situacijos nesikartotų?

Prevencija prasideda nuo paprastų sprendimų: jei vartojote alkoholį, nevairuokite. Net ir „trumpas atstumas“ ar „vienas gėrimas“ gali tapti lemtinga klaida. Saugiausios alternatyvos – viešasis transportas, taksi, pavežėjai arba blaivus vairuotojas.

Tokie atvejai, kaip Pagiriuose ir Marijampolyje, primena, kad atsakomybė už vairo yra ne tik asmeninė, bet ir visuomeninė.

Ar, jūsų nuomone, bausmės už neblaivų vairavimą Lietuvoje turėtų būti dar griežtesnės? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!