Du greičio limitų pokyčiai, du skirtingi požiūriai į eismo saugumą – ir abu priimti beveik tuo pačiu metu. Olandija grąžina 130 km/val. ant tam tikrų greitkelių atkarpų, atšaukdama apribojimą, kuris veikė nuo 2020-ųjų. Norvegija eina priešinga kryptimi: miestų gatvėse numatytasis greitis dabar yra 30 km/val., o ne 50 km/val. Lietuvių vairuotojams, planuojantiems keliones per šias šalis, tai nėra teorija – baudos abiejose šalyse priklauso prie aukščiausių Europoje ir išieškomos net iš automobilių, registruotų kitose valstybėse.
Olandija: 130 km/val. grįžta – bet ne visur
Nuo 2020 metų Olandijoje dieną – nuo 6 iki 19 val. – visais greitkeliais galiojo 100 km/val. apribojimas. Priežastis buvo aplinkosauginė: šaliai reikėjo sumažinti azoto oksidų emisijas, kad atitiktų ES normas. Dabartinė koalicinė vyriausybė šį žingsnį įvertino kaip pernelyg drastišką ir pradėjo jį atitraukti.
Šiuo metu 130 km/val. limitas grąžintas trijose atkarpomse, kurių bendra ilgis – 86 kilometrai:
- A6 greitkelis tarp Amsterdamo ir Emmeloord – 18 km atkarpa;
- A7 greitkelis per Afsluitdijk užtvanką – 44 km atkarpa;
- A7 greitkelis tarp Winschoten ir sienos su Vokietija – 24 km atkarpa.
Transporto ministras Barry Madlener paskelbė, kad aukštesni limitai bus plečiami ir kitose atkarpomse. Kiekvienam pakeitimui atliekama oro taršos ir triukšmo analizė – tai lėtina procesą, bet neatšaukia krypties.
Norvegija: miestuose numatytasis greitis – 30 km/val.
Norvegijos kelių direkcija priėmė priešingą sprendimą. Nuo šiol vertinant miestų gatves atspirties taškas yra 30 km/val., o ne 50 km/val. Jei savivaldybė nori leisti važiuoti greičiau – 40 arba 50 km/val. – ji turi įrodyti, kad infrastruktūra tai palaiko: yra atskiri dviračių takai, pėsčiųjų sauga nebus pažeista.
Norvegija pabrėžia, kad eismo organizavimas turi pirmiausia atitikti nemotorizuotų dalyvių poreikius. Oslo daugelyje rajonų 30 km/val. apribojimas jau seniai galiojo, todėl praktinis pokytis šioje šalyje yra labiau principinis nei operacinis.
Verta paminėti kontekstą: Norvegija jau dabar turi vieną mažiausių eismo avarijų mirtingumo rodiklių Europoje. Šis žingsnis – tai ne krizės atsakas, o prevencinė politika šalyje, kuri kelių saugumą laiko sistemine, o ne kampanijine tema.
Dvi filosofijos, vienas momentas
Olandija ir Norvegija pasuko skirtingomis kryptimis – ir abi argumentuoja saugumu. Olandai teigia, kad 100 km/val. dieną greitkeliuose buvo per griežta aplinkosauginis kompromisas, kuris nebuvo proporcingai pagrįstas eismo saugumo duomenimis. Norvegai teigia, kad 50 km/val. miestuose yra per daug, kai pėsčiojo ar dviratininko saugumas turėtų būti prioritetas.
Ar tai prieštaringa? Tik iš pirmo žvilgsnio. Greitkelis ir miesto gatvė – skirtingos aplinkos, skirtingi pavojai, skirtinga poveikio logika. Greičio limitų politika, kuri neatskiria šių kontekstų, neveikia nei vienoje, nei kitoje vietoje.
Ką tai reiškia lietuvių vairuotojams
Lietuva šiuo metu greitkeliuose leidžia važiuoti iki 130 km/val. – tiek pat, kiek Olandija grąžina į savo greitkelius. Miestuose numatytasis greitis Lietuvoje išlieka 50 km/val., kas atitinka ES bendrą standartą.
Vairuotojams, planuojantiems važiuoti per Olandiją ar Norvegiją, svarbu žinoti: abi šalys baudas išieško ir iš užsienio valstybinių numerių automobilių. Olandijoje baudos už greičio viršijimą siekia šimtus eurų ir siunčiamos paštu į registracijos šalį. Norvegijoje sistema analogiška – ir ten baudos priklauso prie didžiausių žemyninėje Europoje.
Naujų limitų geografija yra konkreti: A6 ir A7 atkarpose Olandijoje dabar leidžiama 130 km/val., o Norvegijos miestuose – stebėkite kelio ženklus ir tikrinkite du kartus.
