Dar pernai atsakymas buvo kategoriškas: didinti maksimalų greitį Lietuvos automagistralėse – negalima. Argumentai buvo kelių infrastruktūros būklė ir eismo saugumo rodikliai. Praėjus kiek daugiau nei metams, pozicija apsivertė: Susisiekimo ministerija jau siūlo Kelių eismo taisyklėse numatyti galimybę atskiruose automagistralių ruožuose važiuoti iki 140 km/val.
Kas per metus pasikeitė taip stipriai, kad atmesta idėja virto realiu KET pakeitimų projektu?
Ką konkrečiai siūloma keisti
Šiuo metu automagistralėse leidžiama važiuoti iki 130 km/val. (šiltuoju metų laiku). Naujasis pasiūlymas leistų atskiruose ruožuose šią ribą pakelti iki 140 km/val. – bet ne visur ir ne besąlygiškai.
Greitis būtų dinaminis: jį realiuoju laiku reguliuotų intelektinės transporto sistemos – oro sąlygų stotelės, kintamos informacijos ženklai ir vaizdo kameros, automatiškai parenkančios optimalų greitį pagal oro ir kelio būklę. Konkretų ruožą prieš nustatant didesnį greitį turėtų įvertinti kelio valdytojas: vertinama dangos būklė ir sukibimas, greitėjimo bei lėtėjimo juostos, apsisukimo vietos, tiltai ir viadukai. Neatitinkantys sąlygų ruožai didesnio greičio negautų. Kaip galimi kandidatai minimos atskiros A1, A2 ir „Via Baltica” atkarpos.
Kodėl pozicija pasikeitė
Ministerija pirmiausia akcentuoja išmanesnę infrastruktūrą – tas pačias intelektines sistemas, kurios greitį koreguoja pagal realias sąlygas. Antras argumentas – spartūs remonto tempai: šiemet A1 ir A2 magistralėse tvarkoma daugiau kaip 105 km ruožų, o iki 2028 metų abi arterijas planuojama atnaujinti iki aukščiausio, „žaliojo”, dangos būklės lygio.
Ministerija pernai matė kliūtis. Šiemet – galimybes. Bet lygus asfaltas – tik viena lygties dalis.
Ko ministerija neatsakė
Vienas klausimas kol kas kabo ore… Kokiais tyrimais ar eismo saugumo duomenimis remiantis nuspręsta, kad 140 km/val. tam tikruose ruožuose gali būti saugu? Į klausimą apie konkrečius poveikio eismo saugumui vertinimus konkretaus atsakymo nepateikta. Neaišku ir tai, kodėl pasirinkta būtent 140, o ne kita riba. Kol kas patvirtinta tik tiek, kad pasiūlymas parengtas susisiekimo ministro iniciatyva.
Kur ekspertai mato didesnę problemą
„Vilnius Tech” Automobilių inžinerijos katedros profesorius į galimybę važiuoti greičiau žvelgia atsargiai. Geromis sąlygomis ir tinkamame kelyje 140 km/val. tikrai sutrumpintų kelionę – bet, jo vertinimu, vien geresnės dangos tam nepakanka.
Didžiausią problemą jis įžvelgia ne asfalte, o kelių sandaroje: Lietuvos magistralėse viena kryptimi tėra dvi eismo juostos, o jomis intensyviai juda ir krovininis transportas. Vilkikų greitis dažnai apribotas iki maždaug 85–87 km/val., tad lengvajam automobiliui važiuojant 140 km/val. skirtumas tarp dviejų greta judančių transporto priemonių gali viršyti 50 km/val. Būtent toks greičių skirtumas dviejų juostų kelyje didina ne tik eismo įvykių tikimybę, bet ir jų pasekmes.
Situacija būtų kitokia, jei viena kryptimi būtų trys juostos – tada srautas natūraliau pasiskirstytų pagal greitį. Bet nė vienos tokios atkarpos Lietuvos magistralėse dar nėra. Kintamos informacijos ženklai, profesoriaus teigimu, gali informuoti apie sąlygas, bet pačios infrastruktūros – juostų skaičiaus ar greičių skirtumo – neišsprendžia.
Kur tai juda toliau
Kol kas tai – tik projektas: konkrečių ruožų sąrašo nėra, o kiekvieną atkarpą dar turėtų atskirai įvertinti kelio valdytojas. Redakcijos vertinimu, esminis klausimas nėra „ar norime važiuoti greičiau” – daugelis vairuotojų to norėtų. Svarbiau, ar sprendimas remsis eismo saugumo duomenimis, ar vien lygesniu asfaltu. Nes greitis keliuose – ne tik kelionės laiko, bet ir jos pasekmių klausimas.
