Ketvirtadienį po pietų Vilniaus pakraštyje, Tarandės rajone, apvirto lengvasis automobilis „Peugeot”. 29-erių metų vairuotojas sugebėjo pats išlipti iš apvirtusios mašinos ir patyrė tik pirštų traumą. Avarijos priežastis – manevrą atlikęs kitas automobilius, kurio vairuotojas, anot nukentėjusiojo, nesustojo.
Kas nutiko Kelmiškių ir Raudonbalės gatvių sankryžoje
Apie 13 val. skubiosios pagalbos tarnyboms buvo pranešta, kad Tarandėje, Kelmiškių ir Raudonbalės gatvių sankryžoje, apvirto lengvasis automobilis. Vairuotojas – 29 metų vyras – pats išlipo iš apvirtusio „Peugeot” dar iki atvykstant pagalbai.
Vairuotojo teigimu, jis buvo priverstas imtis staigaus manevro, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu „Ford”. Pirminiais duomenimis, vyras patyrė rankos piršto traumą. Įvykio aplinkybes šiuo metu aiškina Vilniaus policija.
Kodėl vengimo manevras gali būti pavojingesnis nei pats susidūrimas
Staigus sukimas, siekiant išvengti kito automobilio, intuityviai atrodo teisingas sprendimas. Tačiau eismo saugumo ekspertai nuolat pabrėžia, kad panikos reakcija važiuojant didesniu greičiu arba sankryžoje gali sukelti automobilio virsmą ar suvažiavimą nuo kelio.
Kaip yra pažymėjęs vienas Lietuvos eismo saugumo srities specialistas: „Kontroliuojama reakcija visada geresnė nei panikuojantis refleksas – vairuotojai, praktikavę avarinį stabdymą, kur kas rečiau perdaro vairą.” Būtent per didelė korekcija yra viena pagrindinių mechaninių automobilio virimo priežasčių.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys tokio tipo avarijas:
- Greitis vengimo manevro momentu
- Kelio dangos būklė (sausa, šlapia ar apledėjusi asfaltas)
- Automobilio tipas ir svorio centras – aukštesniai automobiliai virsta lengviau
- Vairuotojo reakcijos laikas ir pasirengimo lygis
- Šaligatvių, bordiūrų ar griovių buvimas kelio pakraštyje
Tarandės rajonas ir ši sankryža
Tarandė yra gyvenamasis rajonas vakarinėje Vilniaus dalyje. Kelmiškių ir Raudonbalės gatvių sankryža yra mišrioje gyvenamojoje ir pusiau pramoninėje zonoje, kur greičio apribojimų ir kelio ženklų laikymasis ne visada yra pavyzdingas. Tokie priemiesčio žiediniai mazgai dažnai nėra plačiai aptariami, tačiau prisideda prie bendros Vilniaus miesto eismo įvykių statistikos.
Ką sako Lietuvos kelių eismo taisyklės dėl kaltės tokiais atvejais
Pagal Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles, vairuotojas, savo veiksmais ar neveikimu priverstęs kitą transporto priemonę imtis avarinių veiksmų – net jei fizinio kontakto nebuvo – gali būti pripažintas kaltu dėl susidariusios avarijos. Tai reiškia, kad jei bus surinkta pakankamai įrodymų, „Ford” vairuotojas gali sulaukti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės.
Praktikoje tokio tipo – be kontakto – avarijos kaltės įrodinėjimas yra sudėtingas. Nesant vaizdo įrašų ar liudytojų, vairuotojo pateiktą įvykių versiją sunku objektyviai patikrinti.
Vaizdo registratorių svarba sprendžiant ginčus
Šis atvejis dar kartą primena, koks praktiškai vertingas gali būti vaizdo registratorius kiekvienam Lietuvos vairuotojui. Kai priemiesčio sankryžose nėra stebėjimo kamerų, registratoriaus įrašas dažnai yra vienintelis objektyvus įrodymas, kurį policija ir draudimo bendrovės gali panaudoti. Lietuvoje vaizdo registratoriai nėra privalomi, tačiau jų naudojimas per pastarąjį dešimtmetį gerokai išaugo.
Draudimo sektoriaus duomenys rodo, kad žalos atvejai, pagrįsti vaizdo registratoriaus įrašu, išsprendžiami greičiau ir su mažiau ginčų nei tie, kuriuose remiamasi tik vairuotojų parodymais.
Kaip elgtis, jei kitas vairuotojas verstų jus keisti kursą
Jei kada nors atsidursite situacijoje, kai kitas automobilis staiga atsiduria jūsų kelyje, gynybinio vairavimo instruktoriai rekomenduoja:
- Stabdykite tvirtai ir kontroliuojamai, o ne smarkiai sukite vairą
- Jei manevras neišvengiamas – atlikite kuo mažesnę korekciją
- Vengkite užvažiuoti ant bordiūrų ar griovių dideliu greičiu – tai ženkliai padidina virimo riziką
- Po incidento kuo greičiau saugiai sustokite ir iškvieskite pagalbą, net jei jaučiatės nesužeistas
- Užfiksuokite kito automobilio valstybinį numerį, judėjimo kryptį ir galimus liudytojus
Net ir lengva piršto trauma, kaip šiame ketvirtadienio įvykyje, gali slėpti gilesnius sužalojimus, kurie pasireiškia tik po kelių valandų. Po bet kokio eismo įvykio specialistai rekomenduoja kreiptis į medikus.
Tyrimas tęsiamas: kas toliau
Vilniaus policija patvirtino, kad tyrimas dėl avarijos aplinkybių pradėtas. Priklausomai nuo surinktų įrodymų, „Ford” vairuotojui gali grėsti administracinė bauda, o esant grubaus aplaidumo požymių – ir baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą.
29-erių vairuotojo patirta trauma nevertinama kaip pavojinga gyvybei. Kitų nukentėjusiųjų nebuvo.
O jūs – ar esate patekę į situaciją, kai kito vairuotojo elgesys privertė jus atlikti avarinį manevrą? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
