Ar kitas jūsų elektromobilis bus naujas, tiesiai iš salono? Spalio elektromobilių registracija rodo, kad tikimybė – mažesnė nei pusė. Per mėnesį Lietuvoje įregistruotas 2 671 keleivinis elektromobilis, ir daugiau nei pusė jų prieš tai jau turėjo savininką. Rinka auga sparčiai, bet visai ne taip, kaip ją piešia gamintojų reklamos.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, spalį iš viso įregistruoti 2 723 lengvieji elektromobiliai – 40,6 % daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Lengvųjų komercinių tarp jų – vos 52, nors prieš metus buvo 71. Svarbi detalė: šioje statistikoje elektromobiliams priskiriami ir įkraunami hibridai, todėl bendras skaičius dar nepasako, kiek automobilių iš tiesų važiuoja vien elektra.
Daugiau nei pusė – jau su rida
Naujų keleivinių elektromobilių spalį įregistruota 1 130, naudotų – 1 541. Per metus abu srautai paaugo, tačiau nevienodai. Pernai spalį naujų buvo 820, tad prieaugis siekia apie 38 %, o naudotų skaičius nuo 1 046 šoktelėjo maždaug 47 %. Elektromobilių bumas Lietuvoje iš esmės yra naudotų automobilių bumas.
Naudoti elektromobiliai sudarė 9,7 % visų spalį įregistruotų naudotų keleivinių automobilių. Mažai? Gal. Bet tai reiškia, kad beveik kas dešimtas naudotas automobilis, kurį kas nors spalį įregistravo savo vardu, jau buvo su kištuku.
Naujų automobilių segmente vaizdas ramesnis. Rugsėjį naujų keleivinių elektromobilių įregistruota 1 158, tad spalį jų netgi šiek tiek sumažėjo. Visų keleivinių elektromobilių rugsėjį buvo 2 623, vadinasi, mėnesio augimas tęsėsi tik naudotų sąskaita. Plačiau — rugsėjo elektromobilių statistika.
Perkant naudotą elektromobilį, didžiausias klaustukas lieka tas pats – baterija. Todėl prieš sandorį verta išsiaiškinti, kiek dar galioja baterijos garantija ir kokios jos sąlygos.
Įkraunami hibridai pirmauja jau dešimtą mėnesį
Spalį įregistruoti 1 353 įkraunami hibridai ir 1 318 grynųjų elektromobilių. Skirtumas – vos 35 automobiliai, tačiau LEA pažymi, kad hibridų įregistruojama daugiau jau dešimtą mėnesį iš eilės. Pirkėjai elektrą renkasi, bet benzino bako atsisakyti dar neskuba.
Mūsų nuomone, tai labiau pasitikėjimo matas nei atsitiktinumas: dalis vairuotojų elektra važinėja mieste, o ilgesnei kelionei pasilieka degalų baką kaip draudimą. Ar toks kompromisas atsiperka, lemia tai, kaip dažnai automobilis kraunamas iš lizdo, o registracijos statistika į šį klausimą neatsako.
Kada hibridai aplenks ir keliuose?
Kol kas grynieji elektromobiliai parke dar pirmauja. Lapkričio 1 d. buvo registruoti 32 396 grynieji elektriniai keleiviniai automobiliai ir 31 835 įkraunami hibridai, tad atotrūkis siekia 561 automobilį. Per spalį grynųjų parke padaugėjo 1 228, hibridų – 1 273, vadinasi, per mėnesį atotrūkis sumažėjo 45 automobiliais.
Perskaičiavus pagal spalio tempą, likęs atotrūkis išnyktų maždaug per metus. Tai tik aritmetika, ne prognozė. Vienas mėnuo dar nėra tendencija, o rinką gali pakreipti kainos ar paramos sąlygos.
Dyzelis traukiasi milimetrais
Elektromobiliai sudaro 3,37 % viso keleivinių automobilių parko, grynieji – vos 1,7 %. Palyginimui, LEA duomenimis, parko struktūra atrodo taip:
- dyzeliniai – 61,7 % (1 177 077 automobiliai);
- benzininiai – 22,2 % (422 659);
- hibridai – 7,3 % (139 434);
- elektromobiliai kartu su įkraunamais hibridais – 3,37 %.
Elektra – 3,37 %. Dyzelis – 61,7 %. Energetinis perversmas kol kas labiau matomas pranešimuose spaudai nei daugiabučių kiemuose.
Ar tai reiškia, kad dyzelio laikai baigiasi? Spalį dyzelinių keleivinių automobilių parkas sumažėjo 189 automobiliais, nes jų išregistruota daugiau nei įregistruota. Kai tokių automobilių yra daugiau nei milijonas, tai lašas jūroje. Įdomesnis kitas pokytis: naudotų dyzelinių spalį įregistruota 8 189 (pernai – 8 372), o naudotų benzininių per tą patį laiką padaugėjo nuo 3 066 iki 3 823, t. y. maždaug ketvirtadaliu. Vis dėlto naudotų automobilių rinkoje dyzelis vis dar sudaro 51,5 % visų registracijų.
Ką spalio elektromobilių registracija reiškia pirkėjui
Pirmiausia – didesnį pasirinkimą naudotų automobilių rinkoje. Kai per mėnesį įregistruojama daugiau nei pusantro tūkstančio naudotų elektromobilių, jie nebėra egzotika. Kartu auga ir krovimo poreikis, nes kas neturi galimybės įsikrauti namuose, priklauso nuo viešųjų stotelių. Plačiau — viešos įkrovimo prieigos Lietuvoje.
Antra – parko struktūra keisis lėtai, bet viena kryptimi. Jei įkraunami hibridai išlaikys pirmavimą registracijose, per ateinančius metus Lietuvos keliuose jų gali tapti daugiau nei grynųjų elektromobilių. Grynosios elektros augimą greičiausiai lems ne salonų akcijos, o tai, kiek kainuos trejų ar penkerių metų senumo elektromobilis naudotų automobilių rinkoje.
