Liepos 23-iosios naktį nuorūka pro langą nuskriejo į sausą pakelės žolę. Po pusvalandžio degė miškas. Iki vidurnakčio – antras židinys.
Tai nutiko Prancūzijos Landų departamente, netoli Morcenx-la-Nouvelle, tuo metu, kai regione siautė didžiausi miškų gaisrai nuo 1949-ųjų. Liepsnos nusiaubė apie du hektarus. O byla baigėsi taip, kaip Lietuvoje už panašų veiksmą net neįsivaizduojama.
Ketveri metai – ir gaisrai buvo tik dalis kaltinimų
Mont-de-Marsan teismas 34 metų vyrui skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurių 18 mėnesių – lygtinai, su dvejų metų probacija. Apie tai pranešė Prancūzijos visuomeninis transliuotojas „France Info“.
Pats vyras kaltę neigė, o jo advokatas teisme pabrėžė, kad nėra techninių įrodymų, tiesiogiai siejančių nuorūkas su gaisro židiniais. Teismas argumento nepriėmė.
Ir tai – dar ne viskas. Sulaikymo metu vyras, kuris, teisme skambėjusiais duomenimis, buvo gerokai išgėręs, užsipuolė atvykusius žandarus: byloje figūravo seksualinio pobūdžio veiksmai, įžeidimai ir grasinimai. Abiem pareigūnams jis turės sumokėti po 1 000 eurų. Paties vyro teigimu, to vakaro jis tiksliai neprisimena.
Nuorūka pro langą Lietuvoje: nuo 14 eurų iki 1 200
Lietuvoje išmesta nuorūka pirmiausia yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas. KET 10 punktas aiškiai draudžia eismo dalyviams mėtyti iš transporto priemonės kokius nors daiktus ar šiukšles.
Toliau viskas priklauso nuo to, kur ta nuorūka nukrenta:
- ANK 439 straipsnio 2 dalis – šiukšlių, nuorūkų ar kitų daiktų išmetimas pro transporto priemonės langus arba duris užtraukia baudą nuo 14 iki 30 eurų.
- ANK 279 straipsnio 2 dalis – miško naikinimas ar žalojimas nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat miško gaisrą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas asmenims užtraukia baudą nuo 560 iki 1 200 eurų.
Skirtumas tarp šių dviejų eilučių – vienas sausas žolės kuokštas pakelėje. Bet ar 14 eurų yra ta suma, kuri ką nors sustabdo?
Redakcijos vertinimu, būtent čia ir slypi problema: veiksmas, kuris Prancūzijoje nuvedė žmogų už grotų, Lietuvoje daugeliui vairuotojų tebeatrodo kaip smulkmena, verta dviejų kavos puodelių. Gal ir smulkmena. Kol miške nepradeda rūkti.
Rugsėjis dar nėra saugus mėnuo
Miškų gaisrų sezonas Lietuvoje tęsiasi maždaug nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos, o sausrų metais – ir ilgiau. Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo Valstybinės miškų urėdijos skelbiamus duomenis: 2025 metais iki liepos 30 dienos šalyje užregistruoti 97 miško gaisrai, kurių metu išdegė 40,20 hektaro. 2024 metais tuo pačiu laikotarpiu – 59 gaisrai ir 28,25 hektaro.
Urėdijos specialistai kartoja tą patį: didžioji dalis miško gaisrų Lietuvoje kyla ne dėl gamtos, o dėl žmonių neatsargumo – nebaigtų užgesinti laužų, degančių žolės likučių ir išmestų nuorūkų.
Prancūzijos byla rodo kryptį, kuria juda visa Europa: kuo dažnesni ekstremalūs karščiai, tuo mažiau teismai linkę tokį poelgį vadinti tiesiog neatsargumu. Tikėtina, kad per artimiausius metus ir Lietuvoje diskusija apie nuorūką pro langą pasislinks nuo administracinės baudos link rimtesnės atsakomybės – ypač po pirmo didelio gaisro, kurio priežastis bus įrodyta.
