Jei šeštadienį apžiūrite naudotą hečbeką, o pardavėjas giria jo variklį kaip apdovanotą „metų variklį“, verta paklausti ne apie prizą, o apie serviso sąskaitas. Apdovanoti varikliai naudotų automobilių skelbimuose nėra retenybė. Dalis jų per dešimtmetį įgijo visai kitokią reputaciją: besitempiančios grandinės, alyvoje dylantis diržas, įtrūkusios cilindrų galvutės.
Lenkų leidinys „Auto Świat“ išskyrė penkis benzininius variklius, kurie buvo giriami kaip modernūs, o vėliau tapo brangaus remonto simboliu. Pasak leidinio, kai kurias problemas netiesiogiai pripažino ir patys gamintojai – paramos programomis, pratęstomis garantijomis ir serviso akcijomis. Lietuvos skelbimuose šių variklių netrūksta, todėl sąrašas aktualus ir čia.
Ką vertino komisija ir ko nevertino
„International Engine of the Year“ komisija, kaip pažymi „Auto Świat“, vertino variklio charakterį, naujoves, degalų sąnaudas ir dinamiką. Ilgaamžiškumo per dešimt metų niekas netikrino. Fordo trijų cilindrų 1.0 EcoBoost pagrindinį titulą laimėjo 2012, 2013 ir 2014 m. iš eilės. 2013 m. savo klasėse nugalėjo „Volkswagen“ 1.4 TSI TwinCharger (1,0–1,4 l) ir BMW bei PSA sukurtas 1.6 THP (1,4–1,8 l), o 1.2 PureTech 2015 m. užėmė trečią vietą bendroje įskaitoje.
Ar tai reiškia, kad apdovanojimas beprasmis? Ne. Jis rodo, kas inžinieriams atrodė įdomiausia tuo metu, kai variklis buvo naujas. Tačiau sudėtinga konstrukcija – dvigubos srovės turbina, tiesioginis įpurškimas, kompresorius kartu su turbina – kartu reiškia ir daugiau vietų, kurios gali sugesti. Prizas įteikiamas per ceremoniją. Sąskaita – servise.
Diržas alyvoje ir besitempianti grandinė
1.2 PureTech
Šio trijų cilindrų variklio paskirstymo diržas sukasi alyvos vonioje. Nusidėvėjęs diržas gali rimtai sugadinti variklį, o remontas kainuoja brangiai. Variklis gamintas daugiau nei dešimtmetį, tad naudotų „Peugeot“ ir „Citroën“ automobilių su juo rinkoje – milijonai.
1.6 THP
BMW ir PSA bendras variklis, dar vadinamas „Prince“, montuotas į „Peugeot“, „Citroën“, „MINI“ ir BMW modelius. Jo silpnosios vietos – besitempianti paskirstymo grandinė, gendantys aukšto slėgio degalų siurbliai ir turbinos tepimo problemos. „MINI“ savininkams buvo skirtos programos, apėmusios paskirstymo mechanizmą, turbinos alyvos vamzdelius ir aukšto slėgio siurblius.
Įtrūkęs blokas ir įtempiklio rizika
1.0 EcoBoost
Mažasis Fordo variklis apdovanojimus pelnė už dinamiką ir taupumą. Tačiau nykstantis aušinimo skystis, baltas dūmas iš išmetimo vamzdžio ir netolygus darbas gali reikšti įtrūkusį bloką ar cilindrų galvutę. Būtent šiems simptomams „Ford“ atstovams parengė diagnostikos procedūras.
1.4 TSI TwinCharger ir antros kartos 2.0 TSI
„Volkswagen“ 1.4 TSI derina mechaninį kompresorių su turbina – idėja buvo panaikinti turbo duobę ir išgauti didelį sukimo momentą žemomis apsukomis. Savininkus atbaido paskirstymo mechanizmo ir įtempiklio bėdos. Antros kartos EA888 (2.0 TSI / 2.0 TFSI) ankstyvose partijose pasitaikė nekokybiškų grandinės įtempiklių, ir kraštutiniu atveju stūmokliai gali susidurti su vožtuvais – tada remontas labai brangus. Šiam varikliui priskiriamos ir anglies nuosėdos bei didelės alyvos sąnaudos, o „Volkswagen“ vykdė įtempiklio serviso akcijas. Plačiau – varikliai su prasta reputacija.
Ką gamintojai pripažino ir kodėl svarbūs dokumentai
Ryškiausias pavyzdys – PureTech. „Stellantis“ paskelbė Europos paramos programą, kuri dengia dalių ir darbo išlaidas iki 10 metų arba 180 000 km (kas sueina anksčiau), jei serviso istorija dokumentuota. Gamintojo skelbiamose sąlygose nurodyta, kad paprastai reikia trijų paskutinių detalizuotų sąskaitų arba antspauduotos serviso knygelės, o nuo priežiūros grafiko toleruojamas iki 3 mėnesių arba 3 000 km nukrypimas. Programa pirmiausia startavo Prancūzijoje ir Ispanijoje, vėliau buvo plečiama kitoms Europos šalims, o jos sąlygos keitėsi ne kartą. Ar ji taikoma konkrečiam automobiliui Lietuvoje, patikimiausia pasitikrinti pas oficialų atstovą pagal VIN kodą.
Taigi serviso popieriai čia virsta pinigais. Automobilis su tuo pačiu varikliu, bet be sąskaitų, gali likti be šios apsaugos. Redakcijos vertinimu, perkant automobilį su bet kuriuo iš šių variklių, storas dokumentų aplankas vertas daugiau nei derybose išsikovota nuolaida.
Ko paprašyti pardavėjo
„Auto Świat“ pabrėžia, kad didžiausia rizika tenka automobiliams be dokumentų, neaiškios istorijos ir nepatikrinamos ridos. Lemia ne variklio pavadinimas, o įrodymai, kad priežiūra ir remontai tikrai atlikti. Prieš pirkdami paprašykite:
- serviso sąskaitų ar knygelės su alyvos keitimo datomis ir rida;
- įrodymų, kad paskirstymo diržas, grandinė ar įtempiklis jau keisti, jei pardavėjas tai teigia;
- oficialaus atstovo patikros pagal VIN – ar atliktos visos gamintojo serviso akcijos;
- EcoBoost atveju – informacijos, ar nebuvo nuolat papildomas aušinimo skystis.
Panašią logiką verta taikyti ir kitiems modeliams. Plačiau – naudoti modeliai su brangiu remontu.
Šie varikliai dar ilgai dominuos pigesnių naudotų automobilių segmente, nes jų kaina vilioja. Kuo senesnis automobilis, tuo mažiau tikėtina, kad jam dar taikomos gamintojo programos, todėl ilgainiui vienintele pirkėjo apsauga liks pardavėjo dokumentai. Be jų žema kaina gali greitai virsti remonto sąskaita, viršijančia viso automobilio vertę.
