Kiek šiandien kainuoja penkerių–šešerių metų mažas hečbekas su normalia rida? Jei dvejojate, ar rinktis naudotą „Opel Corsa“, ar „VW Polo“, atsakymas – apie 10 tūkst. eurų. Bet kaina yra tik pradžia. Šie du automobiliai labiausiai skiriasi tuo, ko pareikalaus po pirkimo, o viename jų priežiūros klaida gali baigtis variklio gedimu.
Kalbama apie šeštąsias abiejų modelių kartas: „Opel Corsa F“ gaminama nuo 2019 m., „VW Polo VI“ – nuo 2017 m. Abu modeliai gaminami tik su penkiomis durimis, ir abu beveik vienodo ilgio: atitinkamai apie 4,06 ir 4,05 m. Vokiečių leidinys „Auto Zeitung“ jų 2020–2022 m. egzempliorius palygino remdamasis DAT kainų ir GTÜ techninių apžiūrų duomenimis.
Kainų skirtumas atsiranda ne ten, kur tikėtumėtės
DAT duomenimis, 2020 m. „Corsa“ su 100 AG 1.2 benzininiu varikliu ir 57 000 km rida vidutiniškai kainuoja 10 609 eurus. Tokių pačių metų ir ridos „Polo“ su 95 AG 1.0 TSI – 10 646 eurus. Skirtumas – 37 eurai. Jaunesnių automobilių vaizdas kitas: 2022 m. „Corsa“ vertinama 11 660 eurų, „Polo“ – 12 807 eurų, taigi „Volkswagen“ jau brangesnis 1 147 eurais.
Dyzelinių versijų kainos skiriasi labiausiai. 2020 m. „Corsa“ su 102 AG 1.5 dyzeliniu varikliu ir 85 000 km rida kainuoja 10 057 eurus, o tokios pat ridos „Polo“ 1.6 TDI su 95 AG – 13 760 eurų, tai yra apie 3 700 eurų daugiau. Atsivežant automobilį į Lietuvą prie sumos dar reikia pridėti pervežimą ir registracijos mokestį, kuris pirmą kartą registruojant automobilį priklauso nuo jo CO2 išmetimo. Elektrinę „Corsa-e“ reikia vertinti visai kitaip. Plačiau – elektrinės „Opel Corsa“ nuvertėjimas.
Diržas alyvoje prieš vandens siurblį ir DSG
„Opel Corsa“: viskas priklauso nuo alyvos
„Corsa“ siūloma su trijų cilindrų benzininiais varikliais nuo 75 iki 130 AG, o iki 2023 m. – ir su 102 AG 1.5 dyzeliniu varikliu. „Auto Zeitung“ rekomenduoja 1.2 turbo variklį su 100 arba 130 AG. Jo silpnoji vieta – paskirstymo diržas, kuris sukasi alyvos vonelėje. Diržą sendina netinkama alyva, trumpos kelionės ir į alyvą patenkantys degalai. Diržo nuolaužos gali užkimšti alyvos sietelį, o tada gresia variklio gedimas.
Gamintojas problemą pripažino: „Stellantis“ ankstesnės kartos 1.0 ir 1.2 PureTech varikliams pratęsė garantiją iki 10 metų, o ridos riba skirtingose rinkose skelbta 175 000–180 000 km. Sąlyga – priežiūra pagal gamintojo planą. Todėl prieš perkant prašykite sąskaitų už alyvos keitimą su tinkamos specifikacijos alyva, o „Opel“ atstovybėje pagal VIN kodą pasitikslinkite, ar konkretus variklis patenka į programą. Skelbime parašyta „prižiūrėtas“. Serviso knygelėje – tuščia. Tokiam automobiliui garantijos pratęsimas gali ir nepadėti. Tas pats variklis montuotas ir kituose koncerno modeliuose. Plačiau – naudoto „Peugeot 208“ silpnosios vietos.
„VW Polo“: siurblys, vožtuvas ir dėžė
„Polo“ variklių gama platesnė: nuo 80 AG trijų cilindrų benzininio iki 200 AG GTI, o dyzeliniai TDI turi 80 arba 95 AG. Protingiausi pasirinkimai, pasak „Auto Zeitung“, – 1.0 TSI su 95 AG ir 115 AG TSI. Tiek 1.0, tiek 1.5 TSI varikliuose gali pratekėti vandens siurblys ir termostato korpusas. 1.0 TSI versijose dar pasitaiko strigęs turbinos perpūtimo vožtuvas: galia krenta, o automobilis gali persijungti į avarinį režimą. Jei „Polo“ su septynių pavarų DSG, per bandomąjį važiavimą stebėkite, ar jis netrūkčioja pajudėdamas ir sklandžiai perjungia pavaras. Didesnės ridos automobiliuose gali sugesti sankaba ir pati dėžė.
Kuri bėda rimtesnė? „Corsa“ atveju blogiausia, kas gali nutikti, – sugadintas variklis. „Polo“ bėdos dažniau susijusios su atskirais mazgais, tačiau sugedusi DSG dėžė irgi nėra smulkmena.
Ką rodo techninės apžiūros
„Auto Zeitung“ cituojamoje GTÜ statistikoje abiejų modelių trūkumai panašūs, bet ne identiški:
- „Corsa“ – alyvos pratekėjimai iš variklio ar pavarų dėžės, nusidėvėję stabdžių diskai ar trinkelės, sudilusios padangos, neveikiantis numerio apšvietimas, lūžusios pakabos spyruoklės, surūdijęs duslintuvas;
- „Polo“ – alyvos pratekėjimai, įplyšę pusašių gaubtai, neveikiantis numerio apšvietimas, nusidėvėję stabdžiai, sugedusi išmetimo sistema, rūdys ant slenksčio.
Apskritai „Polo“ apžiūrose pasirodo geriau. Lietuvoje tokio amžiaus automobiliai jau tikrinami: pagal Techninės apžiūros tvarkos aprašo 30.3 papunktį M1 klasės automobilis pirmą kartą apžiūrimas po trejų metų nuo pirmosios registracijos datos, vėliau – kas 24 mėnesius. Dalį šių punktų galima patikrinti ir patiems prieš sandorį: numerio apšvietimą, padangas, slenksčius ir alyvos dėmes po varikliu.
Erdvė ir įranga: už ką primokama
Daugiau vietos siūlo „Polo“: jo bagažinė talpina 351–1125 l, „Corsa“ – 309–1081 l. Gale „Polo“ taip pat erdvesnis, o salonas, ypač aukštesnėse komplektacijose, kokybiškesnis ir geriau izoliuotas. „Corsa“ turi daugiau fizinių mygtukų, o tai kai kam yra privalumas.
Bazinės „Corsa“ versijos kuklios, o ankstyvuose automobiliuose oro kondicionierius nebuvo standartinė įranga, todėl verta ieškoti Edition, Elegance ar GS Line komplektacijų. „Polo“ jau Trendline versijoje turi avarinio stabdymo asistentą, o nuo Comfortline – ir oro kondicionierių bei dalimis nulenkiamą galinės sėdynės atlošą. Gamintojų NEDC duomenimis, „Corsa“ su 100 AG benzininiu varikliu sunaudoja 4,2 l/100 km, „Polo“ 1.0 TSI su 95 AG – 5,2 l/100 km, nors realiai abu sunaudoja daugiau.
Kam „Corsa“, o kam „Polo“
„Auto Zeitung“ išvada aiški: „Corsa“ tinka tiems, kam svarbiausia kaina, o „Polo“ – tiems, kurie pasirengę primokėti už erdvę, geresnį saloną ir geresnius apžiūrų rezultatus. Perkant 2020 m. automobilį bazinių benzininių versijų kainų skirtumas beveik išnyksta, todėl sprendimą lemia ne kaina, o konkretaus automobilio istorija.
Ateinančiais metais tai tik ryškės. 2020 m. pagamintos „Corsa“ dešimties metų garantijos pratęsimas baigsis maždaug 2030-aisiais, o kiekvienas trūkstamas alyvos keitimo įrašas mažina galimybę juo pasinaudoti. Kuo didesnė „Polo“ rida, tuo daugiau dėmesio reikės skirti DSG dėžei. Abiem atvejais storas serviso dokumentų aplankas bus vertesnis už kelių šimtų eurų nuolaidą.
