„Automatas už mechaninio kainą” – tokia fraze skelbimuose dažnai reklamuojami „Opel Corsa”, „Fiat Grande Punto” ar „Citroën C3″ modeliai su vadinamąja robotizuota pavarų dėže. Skamba per gerai, kad būtų tiesa. Ir dažniausiai taip ir yra – priežastis, kodėl toks automobilis kainuoja mažiau nei tikras automatas, slypi ne pardavėjo dosnume, o pačioje pavarų dėžėje.
Kas yra „robotizuota” dėžė ir kodėl ji tokia pigi
Robotizuota (kitaip – automatizuota mechaninė) pavarų dėžė iš esmės yra ta pati mechaninė dėžė, tik sankabos pedalą ir pavarų svirtį valdo elektronika bei hidraulinis arba elektrinis aktuatorius. Gamintojui tai pigiau nei tikra automatinė ar dviejų sankabų dėžė, todėl tokiais sprendimais markės masiškai komplektavo pačius biudžetinius modelius XXI a. pirmame dešimtmetyje – „Fiat” ją vadino „Dualogic”, „Opel” – „Easytronic”, „Citroën” ir „Peugeot” naudojo panašią „Selespeed” tipo logiką kai kuriuose modeliuose.
Bet ar patogumas išlieka toks pat kaip su tikru automatu? Ne visai – perjungimai dažnai trūkčiojantys, o svarbiausia: sistemos širdis, aktuatorius, yra silpniausia visos konstrukcijos vieta.
„Opel Corsa” Easytronic – dažniausias pavyzdys Lietuvos rinkoje
„Opel Corsa” su „Easytronic” dėže – vienas populiariausių tokio tipo automobilių Lietuvos naudotų automobilių skelbimuose, dažniausiai ieškomas kaip pirmas automobilis ar jaunimo miesto mašina. Sistemos aktuatorius atsakingas ir už sankabos įjungimą, ir už pavarų perjungimą – kai jis pradeda gesti, automobilis gali staiga prarasti trauką pačiu netinkamiausiu momentu, pavyzdžiui, sankryžoje. Remonto sąskaita priklauso nuo to, ar reikia tik sureguliuoti sistemą, ar keisti visą aktuatorių – pastaruoju atveju kaina dažnai artėja prie kelių šimtų eurų, o kartais siekia ir automobilio rinkos vertės trečdalį.
„Fiat Dualogic” ir kiti – tas pats principas, ta pati bėda
„Fiat Grande Punto”, „Fiat 500″ ir kiti modeliai su „Dualogic” dėže kenčia nuo identiškos problemos – tik čia dažniausiai kaltas sankabos disko nusidėvėjimas kartu su aktuatoriaus valdymo bloku. Panašų likimą patiria ir kai kurie „Citroën C3″, „C4 Picasso” modeliai su robotizuota transmisija: elektronika reaguoja lėtai, pavaros perjungiamos su pastebima pauze, o servisuose šios sistemos priskiriamos prie tų, kurias mechanikai patys sau rinktis vengia.
Kas jungia visus šiuos atvejus? Ne markė, o pati konstrukcijos logika – pigi, kompaktiška sistema, sukurta masinei rinkai, bet ne ilgaamžiškumui.
Kaip atpažinti prieš perkant
Bandomajame važiavime verta atkreipti dėmesį į kelis požymius: ar pavarų perjungimas vyksta sklandžiai, ar juntamas trūkčiojimas pradedant judėti iš vietos, ar sankryžoje po stabdymo automobilis įsijungia į pirmą pavarą be pavėlavimo. Vertėtų paklausti pardavėjo, ar buvo keistas aktuatorius ar sankabos komplektas – jei serviso istorijoje šios detalės neminimos, o rida jau viršija 100 tūkst. km, rizika auga.
Ką tai kainuoja Lietuvos servisuose
Lietuvos nepriklausomuose servisuose sankabos komplekto keitimas robotizuotoje dėžėje dažniausiai kainuoja panašiai kaip įprastoje mechaninėje – bet pats aktuatorius arba jo remontas jau prideda papildomą, dažnai nemažą sumą prie bendros sąskaitos. Kadangi tokie automobiliai parduodami už mažesnę kainą būtent dėl reputacijos, po vieno rimtesnio gedimo remonto kaina gali priartėti prie pusės automobilio vertės – ir tai jau nebe smulkmena, o klausimas, ar apskritai verta taisyti.
Verdiktas
Robotizuota dėžė savaime nėra automatinė problemų kilp – daug automobilių su ja nuvažiuoja be didesnių bėdų, ypač jei buvo naudojami švelniai ir prižiūrimi laiku. Bet pirkėjui, kurį vilioja žema kaina būtent dėl to, kad automobilis „automatinis”… verta suprasti, kad ta pati kaina dažnai reiškia ir didesnę riziką. Geriausia apsauga – bandomasis važiavimas ir aiški serviso istorija, o ne vien patraukli suma skelbime.
