Elektromobilių populiarumo augimui kiša koją išaugusios elektros energijos kainos, taip pat buvusių lengvatų, tokių kaip nemokamas parkavimas mieste ar nemokamas krovimas, atsisakymas bei vis dar tinkamai neišplėtota krovos stotelių infrastruktūra. Ekspertų teigimu, didesnis valstybės indėlis bei verslų įsitraukimas galėtų prisidėti prie aplinkai draugiškų elektromobilių populiarinimo šalyje.
Lietuvoje fiziniams asmenims perkant naują elektromobilį skiriama 5 tūkst. eurų kompensacija, o juridiniams asmenims paramos suma siekia 4 tūkst. eurų.
„Fiziniams asmenims, tai išties reikšminga suma. Perkant elektromobilį už 30 tūkst. eurų, grąžinama 5 tūkst. eurų parama netgi padengtų pradinį įnašą – tai labiausiai ir motyvuoja gyventojus persėsti į elektromobilius. Nerimaujame tik dėl to, kiek ilgai ši suma juos tenkins, mat veikiant infliacijai, automobilių kainos kyla ir parama „sumažėja“. Kuo galime pasidžiaugti, daugelis žino apie teikiamas paramas, tad klientams retai kada tenka pasakoti apie jos sąlygas. Pastebime, kad šia priemone dažniau naudojasi fiziniai asmenys nei verslai – visi pas mus elektromobilius įsigiję asmenys kreipėsi dėl kompensacijos“, – sako Izida Gerkena, bendrovės „Moller Auto“ vyriausioji veiklos vadovė Baltijos šalyse.
Anot jos, verslo klientai visiškai nepersėda į elektromobilius iš esmės argumentuodami tuo, kad pastarieji yra brangesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais.
„Verslai vis dar prioritetą teikia pigesniems vidaus degimo variklio automobiliams. Tuo tarpu įmonės, kurios renkasi elektromobilius, tai dažniau daro dėl gero įvaizdžio, įmonės tvarumo žinutės skleidimo, arba tai yra institucijos, kurios pagal vidinę politiką privalo vairuoti elektromobilius. Parama juridiniams asmenims išties galėtų būti didesnė, bent jau tokia pati, kaip ir fiziniams asmenims – gal tai jiems taptų paskata automobilius su vidaus degimo varikliu iškeisti į varomus elektra“, – teigia I. Gerkena.
Sutrukdė gamybos iššūkiai
Nauja elektromobilių kompensavimo tvarka ir dydžiai įsigaliojo dar praėjusių metų birželį – pasak „Moller Auto“ veiklos vadovės, tuo metu kiek išaugo ir klientų susidomėjimas.
„Tikrai buvo klientų, kurie prieš kreipdamiesi dėl elektromobilio įsigijimo laukė šios paramos paskelbimo. Tačiau automobilių gamybos sektoriaus iššūkiai buvo priežastis, kodėl išaugęs susidomėjimas nevirto konkrečiais pardavimais. Pavyzdžiui, dauguma dar 2021 ar 2022 m. užsakytų automobilių vis dar yra gaminami. Gamybos trikdžiai neleido aptarnauti visų galimų klientų. Kai kurie sprendimą atidėjo dėl elektros energijos kainų išaugimo“, – komentuoja I. Gerkena.
Tęsdama apie elektros energijos kainų įtaką elektromobilių populiarumui, ji sako, kad prieš įsigydami elektromobilį žmonės skaičiuoja ir vertina, kiek sutaupys, per kiek laiko ši investicija jiems atsipirks.
„Įsigydami elektromobilį gyventojai tikisi išvystyto ir patogaus krovimo stotelių tinklo, įsirenginėja krovimo stoteles namuose. Šiuo metu Lietuvoje neturime plataus krovimo stotelių tinklo – tai klientams kelia nepatogumų, gaišina jų laiką, kas iš dalies mažina suinteresuotumą elektromobiliais. Pasigirsta svarstymų ir iš tų žmonių, kurie vairuoja be paramos įsigytus elektromobilius, ar išaugus elektros kainai tikrai vis dar verta jais važinėti. Tačiau elektromobilius nusipirkusieji su parama ir laiku investavę į saulės elektrines ant namo stogo, taip stipriai nejaučia elektros kainų šuolio. Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje elektromobilių pirkimo nebestabdys elektros kainos – ypač, jei Vyriausybė nuspręs verslams taikyti nulinio PVM lengvatą įsigyjant elektromobilį“, – kalba I. Gerkena.
Galingų krovos stotelių trūkumas
2022-2026 m. laikotarpiui iš viso numatyta skirti 50 mln. eurų elektromobilių įsigijimui kompensuoti. Pasak I. Gerkenos, jei visa ši suma būtų išnaudota, Lietuvos gatvėse atsirastų išties daug elektromobilių, bet parama – dar ne viskas. Pagrindine kliūtimi lieka pernelyg lėta infrastruktūros plėtra.
„Nepriklausomi elektros tiekėjai pradėjo plėsti krovos stotelių tinklą, bet ar dėl infrastruktūros ribotumo, ar dėl nepakankamo investicijų dydžio nėra daug 300 kW galingumo stotelių. Tokio galingumo stotelių ypač mažai autostradoje. 50 kW galingumo stotelių tankis yra didelis, tačiau augant elektromobilių skaičiui, vairuotojams nuolat reikia laukti eilėse – idealiausiu atveju stotelės turėtų būti 150 kW galingumo. Dar viena problema – pirminio silpnesnio tinklo dalis jau yra per sena, per lėta ir nebegali tinkamai aptarnauti naujų elektromobilių. Infrastruktūra vis dar atsilieka – kritiškai svarbu investuoti į galingas stoteles ir jų tankį. Pirkėjams tai tikrai jautrus klausimas, ypač tiems, kurie neturi sąlygų elektromobilio krauti namie“, – pažymi „Moller Auto“ atstovė.
Jos teigimu, idealiu atveju elektromobilis stovėdamas turi būti kraunamas, todėl labai patogu būtų daugiau stotelių įrengti prie prekybos centrų, kad automobiliai krautųsi, kol vairuotojai apsipirkinėja. Todėl vietoje vienos 50 kW stotelės, kurioje vienu metu gali krautis vienas elektromobilis, prekybos centrui verta investuoti į 10 stotelių po 11kW – tuomet žymiai daugiau klientų, atvažiavę apsipirkti, gali palikti elektromobilius krautis.
„Kitos šalys, pvz., Šveicarija, kur didžioji dalis gyventojų važinėja elektromobiliais, susiduria su elektros išteklių trūkumu. Apie tai Lietuva dar tikrai negalvoja, tačiau jei krovos tinklo plėtrą vykdysime sėkmingai, su tuo susidursime ir mes. Todėl prasminga kartu investuoti ir į atsinaujinančios energetikos sprendimus“, – reziumuoja I. Gerkena.
