Vokietija išlieka vienintele ES šalimi, kurioje didelė dalis automagistralių oficialiai neturi greičio limito. Šis išskirtinumas — vienas ilgiausių automobilių kultūros simbolių Europoje — vėl atsidūrė po smūgiu. Greičio limitas Vokietijoje automagistralėse šį kartą reikalaujamas ne dėl saugumo, o dėl kuro: aplinkosaugos organizacija Deutsche Umwelthilfe (DUH) teigia, kad 100 km/h riba leistų sutaupyti 4,7 milijardo litrų kuro per metus.
Ką siūlo DUH ir kokie skaičiai už pasiūlymo
Deutsche Umwelthilfe reikalauja dviejų pokyčių: 100 km/h limito automagistralėse ir 80 km/h — už gyvenviečių ribų. Organizacijos skaičiavimai rodo, kad tokia priemonė kasmet sumažintų CO₂ išmetimą apie 11,7 mln. tonų — tai beveik 7 % nuo Vokietijos dabartinio bendro kuro suvartojimo, siekiančio apie 53,7 mln. tonų.
DUH vadovas Jürgenas Reschas teigia, kad tai greičiausiai įgyvendinama ir beveik nieko nekainuojanti klimato apsaugos priemonė: nereikia infrastruktūros investicijų, nereikia subsidijų — tik keičiamas greičio ženklas.
Pasiūlymas atitinka ir Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ankstesnes rekomendacijas, kuriose valstybėms narėms buvo siūloma mažinti greičio limitus energetinės krizės sąlygomis kuro suvartojimui riboti.
Kuro kainos Vokietijoje šiandien — ir kodėl tai aktualu
Kontekstas: šiuo metu Vokietijoje benzinas kainuoja vidutiniškai apie 2,06 €/l, dyzelinas — apie 2,27 €/l. Tai vienos aukščiausių kainų tarp kaimyninių šalių. DUH argumentuoja, kad greičio limitas ne tik sumažintų taršą, bet ir palengvintų finansinę naštą gyventojams — mažesnis greitis tiesiogiai reiškia mažesnį kuro suvartojimą.
Ar tai realu? Fizikos logika paprasta: aerodinaminis pasipriešinimas auga kvadratiškai su greičiu. Automobilis, važiuojantis 130 km/h, sunaudoja apie 20–30 % daugiau kuro nei tas pats automobilis 100 km/h. Tai ne organizacijos skaičiai — tai fizika.
Situacija Lietuvoje ir ES kontekstas
Lietuvoje greičio limitas automagistralėse — 130 km/h (sausu oru), 110 km/h — drėgnu. Už gyvenviečių ribų — 90 km/h. Šie limitai atitinka daugumos ES šalių standartą ir nesikeičia.
Vokietijos atvejis yra išimtis Europoje: beveik visos ES valstybės turi fiksuotus limitus automagistralėse — dažniausiai 120–130 km/h. Vokietijoje dalis Autobahn oficialiai rekomenduoja 130 km/h, bet teisinės ribos nėra. Tai reiškia, kad ten teoriškai galima važiuoti ir 200 km/h — ir tai nėra pažeidimas.
Ar Lietuva turėtų žiūrėti į šį debatą? Tiesiogiai — ne: mūsų limitai jau atitinka europinį standartą. Tačiau jei Vokietija priimtų tokį sprendimą — tai reikštų, kad paskutinė „laisvojo greičio” tvirtovė Europoje nukrito. O tai keičia bendrą ES diskurso toną.
Ar limitas bus priimtas
Politinė realybė Vokietijoje sudėtinga. Greičio limito automagistralėse idėja Vokietijoje kelia aštrias diskusijas dešimtmečius — ir kol kas kiekvieną kartą buvo atmesta. DUH šį kartą pradėjo peticiją ir remiasi energetinio saugumo argumentu, o ne vien klimatu — tai šiek tiek keičia derybų lauką.
Redakcijos vertinimu, 4,7 mlrd. litrų skaičius yra įspūdingas, bet pasiūlymas susidurs su ta pačia kultūrine siena, prie kurios atsitrenkė visi ankstesni bandymai. Vokiečių vairuotojų santykis su Autobahn laisvumu — tai ne tik teisinis klausimas. Tačiau kuro kainoms išliekant aukštoms, argumentai po truputį keičia kryptį.
