Sistema rodė 97 km/h. Skaičiuotuvas parodė 89 km/h. Skirtumas — daugiau nei 7 km/h, kurių pakako, kad Lenkijoje beveik 2 000 vairuotojų gautų baudų procedūras iš vidutinio greičio sistemos, veikusios klaidingai. Ir šią klaidą aptiko ne inžinieriai, o vairuotojai — paprasta matematika.
Tai ne hipotetinis scenarijus. Tai konkretus atvejis, nutikęs Lenkijos A6 autostradoje ties Ščecinu, kuris gegužės 19 d. baigėsi oficialiu CANARD pranešimu: visos baudų procedūros sustabdytos, baudos nebus skirtos.
Kaip buvo atskleista sistemos klaida
Lenkijos Respublikos prezidento patarėjas Alvinas Gajadhuras paskelbė dokumento, rodančio „Volvo” vilkiko pravažiavimą per vidutinio greičio kontrolės ruožą tarp Ščecino ir Ršesnicos mazgų, ekrano nuotrauką. Dokumentas rodė vidutinį 97 km/h greitį, leistinas — 80 km/h. Pažeidimas, procedūra.
Bet dokumente buvo ir tikslūs duomenys: matavimas prasidėjo 19:23:48, baigėsi 19:26:05 — 137 sekundės. Kontroliuojamo ruožo ilgis — 3 409 metrai. Elementari formulė: 3 409 ÷ 137 = 24,88 m/s = 89,58 km/h. Sistema rodė 97. Skirtumas — daugiau nei 7 km/h.
Vairuotojas ir šiuo atveju viršijo 80 km/h limitą — bet ne tiek, kiek nurodė sistema. Teisine prasme: jei matavimo prietaisas buvo netikslus, visos jo išduotos baudos yra ginčytinos.
Klaidos priežastis: įvesta klaidinga atkarpos ilgio reikšmė
CANARD — Lenkijos Automatinės kelių eismo priežiūros centras — reagavo greitai. Sistema A6 ruože buvo išjungta, procedūros sustabdytos. Oficialiai paaiškinta priežastis: kalibruojant sistemą firmoje „Sprint S.A.” darbuotojas klaidingai įvedė kontroliuojamo ruožo ilgio reikšmę. Ši techninė smulkmena — keli metrai klaidos atkarpos ilgyje — lėmė sistemingai didesnį apskaičiuojamą greitį visiems, pravažiavusiems tuo ruožu.
Sistema veikė klaidingai nuo 2026 m. balandžio 29 d. 12:00 iki gegužės 4 d. 9:27 — beveik 6 dienas. Per tą laikotarpį apie 1 993 vairuotojai gavo procedūrų pranešimus. Nei vienas jų nesumokėjo baudos — CANARD viską sustabdė laiku ir visus informavo apie procedūrų nutraukimą.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
Lietuva nėra Lenkija — bet techninis principas identiškas. Lietuvos vidutinio greičio sistemos veikia taip pat: ruožo pradžioje ir pabaigoje fiksuojami numeriai ir tikslus laikas, sistema apskaičiuoja vidutinį greitį, protokolas formuojamas automatiškai. Šiuo metu veikia 134 vidutinio greičio matavimo sistemos ir 78 momentiniai greičio matuokliai.
Stacionarių matuoklių sertifikuota techninė paklaidos riba — ±3 km/h (iki 100 km/h). Lenkijoje nustatyta paklaida — daugiau nei 7 km/h — viršija šią ribą daugiau nei dvigubai. Ar Lietuvos sistemos gali klysti panašiai? Oficialiai — ne, nes jos reguliariai kalibruojamos. Bet Lenkijos atvejis rodo, kad kalibravimo procedūros ne visada garantuoja teisingą skaičiavimą realaus naudojimo metu — ypač kai klaida atsiranda konfigūravimo, o ne kalibravimo etape.
Ką daryti, jei kyla abejonių dėl baudos
Jei gavote baudą iš vidutinio greičio sistemos ir manote, kad greitis buvo neteisingai apskaičiuotas — turite teisę prašyti matavimo protokolo su tiksliais laiko žymėjimais ir atstumo duomenimis. Šiuos duomenis galima patikrinti skaičiuotuvu — lygiai taip, kaip ir buvo atskleista Lenkijos klaida. Lietuvoje baudos iš greičio matuoklių gali būti ginčijamos administracine tvarka, kreipiantis į policiją su prašymu pateikti matavimo protokolą.
Svarbu suprasti: didžioji dauguma baudų iš vidutinio greičio sistemų yra teisėtos ir tikslios. Šis atvejis nėra kvietimas masiškai ginčyti baudas — tai priminimas, kad automatinė sistema nėra neginčijama.
Redakcijos vertinimu, CANARD greita reakcija — sistemos išjungimas ir procedūrų sustabdymas — yra teisingas ir būtinas žingsnis. Tačiau klausimas, kiek laiko sistema galėjo veikti klaidingai prieš tai, kol klaida buvo pastebėta, ir ar panašūs konfigūravimo defektai galimi kitose sistemose — lieka atviras. Atsakyti į jį gali tik sisteminė techninė peržiūra, ne vieno ruožo ekspertizė.
