Automobilių koncernas „Stellantis” – „Peugeot”, „Opel”, „Fiat” ir „Citroën” savininkas – paskelbė apie 22,3 mlrd. eurų nurašymą, susijusį su elektromobilių ambicijomis. Tai didžiausias nuostolis bendrovės istorijoje. Ir jis verčia keisti kursą: dyzelis grįžta į Europos rinką.
Kas nutiko su elektrine strategija
„Stellantis” agresyviai investavo į visiškai elektrinį portfelį, tačiau rinka nepasivijo lūkesčių. Susikaupė dideli elektromobilių likučiai sandėliuose, teko nurašyti milijardus, investuotus į platformas ir atšauktus modelius.
Situaciją palengvino politiniai pokyčiai. JAV, valdant Trumpo administracijai, aplinkosauginiai reikalavimai sušvelnėjo. Europoje 2035 m. vidaus degimo variklių draudimas taip pat nebeatrodo toks neišvengiamas kaip anksčiau. Tai suteikė „Stellantis” politinės erdvės sustabdyti vien elektrinę strategiją.
Dyzelis kaip ginklas prieš kiniškus elektromobilius
Koncernas grąžina dyzelinius variklius į „Opel Astra”, „Peugeot 308″, „Citroën Berlingo” ir kitus modelius. Oficialiai tai vadinama „multi-energy” strategija ir „pasirinkimo laisve vartotojams”.
Realybė strategiškesnė. Kinijos gamintojai – „BYD”, „Xpeng” ir kiti – stato tik elektromobilius. Jie nekuria dyzelių. Likdamas dyzelinių variklių segmente, „Stellantis” išlaiko rinką, kurioje nėra pigių kiniškų konkurentų.
„Stellantis” bando kovoti su kiniškais elektromobiliais ir tiesiogiai – Europoje pristato kinišką prekės ženklą „Leapmotor”. Tačiau dyzelis yra „saugi užuovėja” – segmentas, kuriame konkurencija kur kas mažesnė.
Ne visi analitikai įsitikinę
ING sektoriaus ekonomistas Rico Lumanas dyzelių sugrįžimą vadina „taktiniu užnugario mūšiu” rinkoje be augimo potencialo. Jis pabrėžia, kad „Stellantis” turi stiprias pozicijas tokiose šalyse kaip Italija, kur elektromobilių paklausa vis dar itin maža.
Investuotojai reaguoja atsargiai. Nors 2025 m. antrąjį pusmetį „Stellantis” pasauliniai pardavimai augo 11 proc., o pajamos didėjo, akcijų kaina išlieka žema.
Kodėl Olandijoje ir kai kuriose šalyse dyzelių nebus
„Stellantis” dyzelinį ofensyvą nukreipė į Pietų, Centrinę ir Rytų Europą. Olandijoje, Danijoje ir kai kuriose kitose šalyse naujų dyzelių beveik nebus.
Priežastis – mokesčių politika. Olandijoje registracijos mokestis (BPM) tiesiogiai susietas su CO₂ išmetimais, o mėnesiniai kelių mokesčiai dyzeliniams automobiliams ypač dideli. „Stellantis” atstovas patvirtino: dyzelis šioje šalyje „tiesiog nėra patrauklus”.
Ką tai reiškia Lietuvos rinkai
Lietuvoje mokesčių sistema kitokia nei Olandijoje – dyzeliniams automobiliams nėra tokių didelių baudų. Teoriškai tai reiškia, kad dyzeliniai „Opel”, „Peugeot” ir „Citroën” modeliai galėtų pasiekti ir mūsų rinką.
Praktikoje viskas priklausys nuo oficialių importuotojų sprendimų. Jei „Stellantis” nuspręs, kad Baltijos šalys priklauso „dyzeliniam” regionui – nauji dyzeliniai modeliai turėtų pasirodyti. Kol kas oficialių patvirtinimų nėra.
Strategija aiški: esama dyzelinė technologija kainuoja nedaug, nes jau sukurta. Trumpuoju laikotarpiu ji atneš pardavimų Pietų ir Rytų Europoje. Tačiau ilguoju laikotarpiu „Stellantis” vis tiek turės laimėti elektrinę kovą su Kinijos gamintojais – kitaip likti aktualiu Europoje bus sunku.
