Stokholmo ambicingą planą uždrausti iškastiniu kuru varomų transporto priemonių naudojimą tam tikrose miesto dalyse užblokavo regioninės valdžios institucijos, motyvuodamos nepakankama analize ir nepakankamu poveikio gyventojams bei įmonėms vertinimu.
Stokholmo aplinkosaugos zonos pasiūlymas atmestas
Stokholmo miestas siekė įvesti „Miljözon klass 3“ (3 klasės aplinkosaugos zoną), pagal kurią tam tikrose teritorijose būtų leidžiama naudoti tik elektra, vandeniliu arba dujomis varomas transporto priemones. Sunkesnės transporto priemonės būtų turėjusios atitikti „Euro 6“ standartus, o net ir tada būtų buvę leidžiama naudoti tik hibridinius modelius.
Siūlomoje zonoje faktiškai nebūtų galima naudoti visų dyzelinių ir benzininių automobilių, įskaitant sunkvežimius ir turistinius autobusus, todėl ji taptų viena griežčiausių mažos taršos zonų Europoje. Tačiau regiono valdžia – apskrities administracinė valdyba (Länsstyrelsen) – pasiūlymą atmetė.
Kodėl pasiūlymas buvo atmestas
Pagrindinė atmetimo priežastis buvo išsamios analizės trūkumas. Valdžios institucijos teigė, kad planas nebuvo tinkamai pagrįstas ir jame nebuvo atliktas išsamus poveikio vertinimas. Tai ypač kėlė problemų gyventojams ir įmonėms, kurioms tokia ribojanti politika būtų turėjusi tiesioginį poveikį.
Länsstyrelsen konkrečiai pažymėjo, kad nebuvo aiškiai įrodyta nauda aplinkai ir sveikatai, o dėl to, kad nebuvo atliktas socialinis ir ekonominis tyrimas, buvo sunku pateisinti tokį drastišką žingsnį.
Kas yra Miljözon klass 3?
Švedijos „Miljözon klass 3“ – tai reguliavimo sistema, leidžianti miestams riboti transporto priemonių patekimą į miestą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį. Ši klasė yra pati griežčiausia, leidžianti nustatytose zonose važinėti tik nulinės arba itin mažos taršos transporto priemonėms. Taip siekiama pagerinti oro kokybę ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą tankiai apgyvendintose zonose.
Nors keli Europos miestai yra priėmę panašius modelius, Stokholmo planas būtų vienas agresyviausių iki šiol įgyvendintų priemonių.
Nors keli Europos miestai yra priėmę panašius modelius, Stokholmo planas būtų vienas agresyviausių iki šiol įgyvendintų priemonių.
Kas toliau?
Apskrities valdybos sprendimą galima apskųsti Švedijos transporto agentūrai (Transportstyrelsen). Jei miestas nuspręs pateikti apeliaciją, šis atvejis gali tapti precedentu, kaip toli savivaldybės gali eiti savarankiškai reguliuodamos transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį.
Stokholmo bandymas pirmauti į klimato kaitą orientuotoje transporto politikoje susidūrė su teisine kliūtimi. Tęsiantis diskusijoms dėl švaraus oro ir judumo, Švedija dabar turi pasverti vietos savarankiškumą ir nacionalinius standartus bei teisinį teisingumą.
Ar miestai turėtų turėti teisę savarankiškai uždrausti iškastinį kurą naudojančias transporto priemones? Pasidalykite savo nuomone toliau esančiuose komentaruose.
