Daugelis pirkėjų iš „Škoda“ ar „Volkswagen“ tikisi vokiškos inžinerijos – nuo važiuoklės iki paskutinės kodo eilutės. Tačiau kiniška programinė įranga gali tapti naujos kartos „Volkswagen“, „Škoda“ ir „Cupra“ elektromobilių pagrindu. Koncerno vadovybei pateiktas pasiūlymas Europos modeliuose naudoti elektroninę architektūrą, kurią „Volkswagen“ Kinijos rinkai sukūrė kartu su vietiniu gamintoju „Xpeng“. Patvirtintas planas apimtų didžiąją dalį būsimų masinių modelių, kuriuos pirks ir Lietuvos vairuotojai.
Pasiūlymas – trims ketvirtadaliams naujų modelių
Vokiečių verslo žurnalo „Manager Magazin“ duomenimis, idėją iškėlė „Volkswagen“ markės vadovas Thomas Schäferis ir už Kiniją atsakingas valdybos narys Ralfas Brandstätteris. Schäferis ją turėjo pristatyti koncerno vadovybei spalio 27 d. Agentūrai „Reuters“ „Volkswagen“ komentuoti atsisakė.
Mastas didelis. Pasiūlymas apimtų apie tris ketvirtadalius naujos kartos „Volkswagen“, „Škoda“ ir „Cupra“ modelių – masinius elektromobilius naujos SSP platformos pagrindu, didesnius už „Volkswagen ID. Polo“, iki „Volkswagen Tiguan“ dydžio visureigių. Tarp kandidatų minimi „Volkswagen ID.Golf“, „Volkswagen ID.Passat“ ir „Škoda Enyaq“. Galutinį žodį tars koncerno valdyba, kuriai vadovauja Oliveris Blume, o lemiama gali būti finansų direktoriaus Arno Antlitzo nuomonė.
Kas yra CEA ir kodėl ji jau važiuoja
Kinijos elektroninė architektūra (angl. China Electronic Architecture, CEA) – ne viena programėlė multimedijos ekrane. Tai visa automobilio elektronikos sistema: centriniai kompiuteriai, valdymo blokai ir juos jungianti programinė įranga. Ją kartu su „Xpeng“ sukūrė „Volkswagen“ technologijų centras Hefėjuje.
„Volkswagen Group China“ šių metų sausį paskelbė, kad CEA parengta 2025 m. pabaigoje – nuo koncepcijos iki gamybos praėjo 18 mėnesių, ir tai greičiausias koncerno pasiektas tempas. Pirmasis ja paremtas modelis – Kinijoje gaminamas „Volkswagen ID. UNYX 07“. Gamintojo duomenimis, elektroninių valdymo blokų sumažėja maždaug 30 proc. Pasiūlymo šalininkai pabrėžia, kad architektūra jau veikia serijiniuose automobiliuose ir tiktų esamoms Europos platformoms.
Skaičiai: Kalifornija prieš Hefėjų
Pagrindinis motyvas – kaina. „Manager Magazin“ duomenimis, perkėlus masinius modelius į CEA, būtų sutaupyta 4–5 mlrd. eurų. Net ir toliau finansuojant bendrą įmonę su amerikiečių „Rivian“, gryna nauda markių grupei siektų bent 3 mlrd. eurų. Ši grupė iki 2030 m. turi pagerinti finansinius rezultatus maždaug 12 mlrd. eurų.
Skirtumą paaiškina darbo valandos kaina. Programuotojo valanda bendroje „Rivian“ ir „Volkswagen“ įmonėje Kalifornijoje kainuoja apie 174 eurus, Vokietijoje – apie 120, Kinijoje – apie 60 eurų, taigi Kalifornijoje beveik tris kartus brangiau nei Kinijoje. Šalininkų skaičiavimu, naujos kartos „Volkswagen Tiguan“ su „Rivian“ programine įranga kainuotų maždaug 8 000 eurų daugiau.
Ar vien kaina gali nulemti, kieno kodas valdys automobilį? Partnerystei su „Rivian“ „Volkswagen“ skyrė 5,8 mlrd. JAV dolerių, ir ji laikoma koncerno programinės įrangos strategijos pagrindu. Be to, pastaraisiais metais programinė įranga ne kartą kėlė bėdų pirmaisiais naujų modelių gamybos etapais. Pristatymuose viskas veikia. Gamybos linijoje – ne visada.
Ką tai reiškia pirkėjams Lietuvoje
„Volkswagen“ ir „Škoda“ – vienos populiariausių naujų automobilių markių Lietuvoje, todėl sprendimas tiesiogiai paveiks ir mūsų rinką. ES šiuo metu nėra bendro draudimo automobiliuose naudoti kiniškus komponentus ar programinę įrangą. Europos Komisija siekia, kad atnaujintas Kibernetinio saugumo aktas leistų riboti didelės rizikos tiekėjus, taip pat ir prijungtų automobilių tiekimo grandinėje. JAV griežtesnės: nuo 2027 modelio metų kiniška programinė įranga prijungtuose automobiliuose ten ribojama.
Koncerne abejojama, ar kinišką sistemą pritaikyti Europos kibernetinio saugumo ir tipo patvirtinimo reikalavimams bus paprasta ir pigu. Kinijai kurtos koncerno technologijos jau seniai nebėra vien tos rinkos reikalas. Plačiau — „Volkswagen“ modeliai iš Kinijos Europoje.
Redakcijos vertinimu, pirkėjui svarbiausia bus ne kodo kilmė, o tai, ar automobilis nuo pirmos dienos veiks be programinių klaidų ir ar atnaujinimai Europą pasieks taip pat greitai kaip Kiniją.
„Rivian“ vaidmuo traukiasi – kas toliau
Patvirtinus pasiūlymą, „Rivian“ vieta koncerne sumažėtų. Tai nedžiugina „Audi“ vadovo Gernoto Döllnerio, kuris padėjo kurti aljansą su amerikiečiais ir už Kinijos ribų remiasi jų programine įranga. Mažesnės apimtys reikštų didesnes fiksuotas sąnaudas kiekvienam „Audi“ ir „Porsche“ automobiliui, o kūrimo perkėlimas į Hefėjų didintų spaudimą programuotojų darbo vietoms Europoje.
Panašiu keliu žengia ir konkurentai. „Opel“ vadovas Florianas Hüttlas paskelbė, kad 2028 m. markė pristatys elektrinį C segmento visureigį, paremtą naujausia „Leapmotor“ elektrine architektūra. Tuo metu ir kiniškų markių Europoje sparčiai daugėja. Per artimiausius kelerius metus europietiškas automobilis vis dažniau reikš europietišką kėbulą ir dizainą, o jo elektronikos šaknys gali būti visai kitame žemyne.
