Ryte iki darbo – septyni kilometrai. Vakare atgal – tie patys septyni. Variklis užsiveda be problemų, todėl atrodo, kad viskas tvarkoje. Bet akumuliatorius per šį laiką nespėja net priartėti prie pilnos įkrovos – ir taip kartojasi kiekvieną darbo dieną, mėnesius iš eilės.
Būtent trumpi kasdieniai važiavimai, ne senatvė ar gamintojo brokas, yra dažniausia priežastis, kodėl akumuliatoriai Lietuvoje „miršta” gerokai anksčiau, nei turėtų.
Kodėl užsivedimas dar nereiškia, kad akumuliatorius pilnas
Užvedant variklį akumuliatorius atiduoda trumpą, bet stiprią srovę starteriui. Šią energiją turi grąžinti generatorius – tačiau jis vienu metu aptarnauja ir žibintus, ir šildymą, ir multimediją. Akumuliatoriui lieka tik dalis to, ką generatorius sugeba pagaminti.
Automobilių elektrikai tai apibūdina paprastai: variklio užvedimas ir akumuliatoriaus įkrovimas – du visiškai skirtingi procesai. Vienas trunka sekundę, kitas – valandas.
Kiek realiai reikia važiuoti
Skaičiai priklauso nuo sezono. Vasarą, važiuojant nepertraukiamai greitkeliu 90–100 km/h greičiu, pilnas įkrovimas gali užtrukti apie dvi valandas. Žiemą šis laikas trumpėja iki maždaug 40–45 minučių, nes šaltis padidina elektrolito tankį ir procesas pagreitėja.
Bet ar tai reiškia, kad žiemą krautis lengviau? Ne visai. Šaltuoju metu vienu metu veikia žibintų šildymas, salono šildytuvas, sėdynių šildymas ir stiklo atitirpinimas – jie „suvalgo” nemažą dalį tos pačios srovės, kurią generatorius turėtų skirti akumuliatoriui.
Praktiškai tai reiškia vieną dalyką: 15 minučių važiavimo mieste – nepakanka nei vasarą, nei žiemą. Tokia kelionė gali leisti automobiliui dar kartą užsivesti, bet neatstato akumuliatoriaus iki saugaus lygio.
Įprotis, kuris tyliai trumpina akumuliatoriaus gyvenimą
Kas bent kartą gyveno su automobiliu, kuris ryte užsiveda vangiai, o vakare – jau normaliai, tas žino šį jausmą. Atrodo, kad problema pati išsisprendė. Iš tikrųjų akumuliatorius tiesiog niekada nepasiekia pilnos talpos ir kiekvieną naktį pradeda iš vis silpnesnio taško.
Ilgainiui dalinis, nuolat kartojamas išsikrovimas veda prie plokštelių sulfatacijos – proceso, po kurio akumuliatorius nebegali laikyti krūvio taip, kaip anksčiau. Servisai Lietuvoje akumuliatoriaus tarnavimo laiką paprastai vertina 4–6 metais, bet dažni trumpi važiavimai ir ilgas žiemos stovėjimas šį terminą gerokai sutrumpina.
Kaip patikrinti, ar akumuliatorius tikrai įkrautas
Paprasčiausias būdas – multimetras. Visiškai įkrauto akumuliatoriaus įtampa be apkrovos yra apie 12,6 V. Užvedus variklį, ant gnybtų turėtų matytis 13,8–14,5 V – tai rodo, kad generatorius realiai kraunasi, o ne tik palaiko esamą lygį.
Jei matuojama įtampa nuolat žemesnė – problema gali būti ne pačiame akumuliatoriuje, o generatoriuje ar laidų sistemoje. Tada vien ilgesnis važiavimas nepadės.
Ką realiai daryti, jei važinėjate daugiausia po miestą
Sprendimas nėra sudėtingas, bet reikalauja įpročio.
- Kartą per savaitę nuvažiuokite ilgesnį maršrutą už miesto ribų – be dažnų stabdymų ir be trumpų sustojimų.
- Žiemą pirmas 5–10 minučių po užvedimo ribokite nebūtinus elektros vartotojus – sėdynių šildymą, papildomus žibintus.
- Jei akumuliatoriui daugiau nei 5 metai ir jis dažnai „nusėda” – patikrinkite jį multimetru arba servise, nelaukdami, kol visai atsisakys.
- Retai naudojamą automobilį žiemą papildomai įkraukite protingu (mikroprocesoriniu) įkrovikliu – jis pats sureguliuoja srovę ir sustabdo krovimą, kai akumuliatorius pilnas.
Prieš perkant naują akumuliatorių verta paprasto testo su multimetru. Dažnai paaiškėja, kad senasis dar visai tinkamas – jam tiesiog reikėjo ilgesnio, o ne dažnesnio važiavimo.
