Du trečdaliai automobilių pavasarį turi trūkumų — toks skaičius išlenda, kai pradedamos atlikti pavasarinės patikros. Ne visi jie rimti, bet dalis tikrai yra. Žiema Lietuvoje reiškia trumpas keliones mieste, drėgmę, kelio druską ir didelius temperatūrų svyravimus. Kiekvienas iš šių veiksnių palieka pėdsaką — ir ne visada matomą.
Artėjant padangų keitimo sezonui ir ilgesnėms kelionėms, pavasarinė patikra nėra „dar viena išlaida”. Ji dažnai kainuoja mažiau nei vienas netikėtas gedimas kelyje. Štai 7 dalykų sąrašas, nuo ko pradėti.
1. Stabdžiai: žiema juos naudojo intensyviau, nei manote
Drėgmė, druska ir slidi danga žiemą apkrauna stabdžių sistemą labiau nei sausas vasaros asfaltas. Stabdžių diskuose gali atsirasti korozija ar rievės, kaladėlės — nusidėvėti greičiau nei įprasta, o stabdžių skystis per žiemą sugerią drėgmę iš oro ir praranda efektyvumą.
Ką tikrinti: kaladėlių likutį, diskų paviršių, stabdžių skysčio lygį ir spalvą. Jei stabdant girdite švilpimą, jaučiate vibraciją ar pedalas „eina” žemiau nei įprastai — nelaukite. Pavasarį kelio sąlygos permainingos: rytais gali slystelėti, dieną — šlapia, o po žiemos išlikusios duobės tampa rimtu išbandymu. Stabdžiai turi veikti nepriekaištingai.
2. Skysčiai: ne tik lygis, bet ir būklė
Aušinimo skystis — pirmasis kandidatas patikrai. Šiltesniu oru variklis greitai perkaista, jei sistema netvarkinga, o gedimas pasireiškia staiga ir dažnai ne pačiu patogiausiu metu. Patikrinkite lygį ir būklę: skystis turi būti skaidrus, be plaukiojančių priemaišų.
Ypač blogas ženklas — alyvos ir vandens emulsija (mechanikai tai vadina „majonezu”) arba ryškus išmetamųjų dujų kvapas iš bakelio. Abu požymiai gali rodyti rimtesnį variklio gedimą — tokiu atveju geriau nesiekti sprendimo savitarnos būdu.
Kiti skysčiai: vairo stiprintuvo skystis (jei automobilis jo turi), stabdžių skystis — abu verta peržiūrėti vizualiai. Langų ploviklis po žiemos paprastai turi žieminio skysčio likučių — pavasarį keiskite vasariniu, kuris efektyviau šalina vabzdžius ir žiedadulkes.
3. Variklio alyva: trumpos žiemos kelionės daro savo
Jei žiemą daug važinėjote trumpais atstumais — kasdienis 3–7 km maršrutas mieste — alyva gali būti ne tik nusidėvėjusi, bet ir užteršta degalais ar vandeniu. Trumpose kelionėse variklis nespėja pilnai įkaisti, todėl kondensatas ir degalų garai lieka sistemoje.
Patikrinkite alyvos lygį matuokliu (variklis išjungtas, automobilis ant lygaus paviršiaus) — lygis turi būti tarp MIN ir MAX žymų. Jei alyva labai patamsėjusi ir tiršta, o nuo paskutinio keitimo nuvažiuota 10 000–15 000 km arba praėjo gamintojo nustatytas laikas — pavasaris tinkamas metas aptarnavimui.
„Po žiemos dažniau pastebime didesnį alyvos sunaudojimą ir smulkius pratekėjimus — geriau tai sugaudyti anksti, kol nepavirto rimtu remontu”, — sako automobilių serviso meistras iš Vilniaus. Ir tai — ne rinkodaros frazė, o praktinė patirtis.
4. Padangos: ne tik protektorius, bet ir amžius
Prieš montuojant vasarines padangas verta patikrinti kelias detales. Protektoriaus minimumas pagal KET — 1,6 mm, tačiau gamintojų rekomendacija — keisti ties 3 mm. Žiemą slydimas gali pažeisti padangos šonus, tad vizualiai apžiūrėkite, ar nėra įtrūkimų, gumbelių ar matomų kordo dalių.
Gamybos data — DOT kodas ant šono — pasakys, kiek metų padangai. Padangos vyresnės nei 5–6 metų gali būti sukietėjusios net ir su pakankamu protektoriumi. Ir dar viena detalė, kurią daugelis praleidžia: žiemą slėgis krenta dėl šalčio. Po žiemos padangų slėgio patikrinimas privalomas — netinkamas slėgis gadina valdymą ir didina degalų sąnaudas.
Ratų suvedimą ypač rekomenduojama patikrinti po žiemos. Šaltis, duobės ir kelio nelygumai keičia važiuoklės geometriją — net nedideli pakitimai sukelia netolygų padangų dėvėjimąsi ir prastesnį stabilumą.
5. Langų valytuvai ir apšvietimas: greita patikra, didelė nauda
Valytuvai žiemą kenčia nuo ledo, sniego ir purvo. Pažeistos gumos nebevalo tolygiai, palieka dryžius arba girgžda — o tai ne tik erzina, bet ir mažina matomumą. Jei valytuvai valo netolygiai arba braižo stiklą — tai jau signalas. Nusidėvėjęs valytuvas gali subraižyti priekinį stiklą, o tai — brangesnė problema nei nauji valytuvai.
Žibintai: apšvietimo trūkumai yra dažniausia techninės apžiūros neišlaikymo priežastis — beveik 13 proc. automobilių turi netinkamai sureguliuotus žibintus. Patikrinkite visus žibintus — priekinius, galinius, posūkius, stabdžių. Tai užtrunka 5 minutes ir nieko nekainuoja.
6. Dugnas ir kėbulas: tai, ko nemato akys
Druska ir drėgmė žiemą patenka į kėbulo ertmes, ratų arkų zonas ir dugną — vietas, kurias paprastas plovimas dažnai nepasiekia. Korozija tokiose vietose vystosi tyliai ir tampa matoma tik tada, kai problema jau rimta.
Po žiemos rinkitės plovimą su dugno plovimu. Jei matote korozijos židinius — ypač aktualūs tiems, kurie artimiausiu metu planuoja techninę apžiūrą, nes išplitusios rūdys gali būti neišlaikymo priežastis. Pakabą taip pat verta apžiūrėti: drėgmė ir druska pažeidžia gumines detales — įvores, sandarinimo žiedus, apsauginius gaubtelius. Pavasarį servisuose dažniau diagnozuojami susidėvėję šarnyriai, amortizatoriai ir spyruoklių įtrūkimai.
7. Akumuliatorius ir diržai: du dalykai, kuriuos verta patikrinti kol dar ne per vėlu
Žema temperatūra yra viena didžiausių apkrovų akumuliatoriui. Automobilis gali užsivesti, tačiau talpa — jau sumažėjusi. Jei akumuliatoriui 4–5 metai ar daugiau, servise atliekamas apkrovos testas — greita ir pigi procedūra, kuri parodo tikrąją būklę.
Priedų pavaros diržai: nedideli įtrūkimai, pašiaušti kraštai ar alyvos dėmės ant diržo — signalas, kad detalė silpsta. Diržo pertrūkimas kelyje dažniausiai reiškia ilgesnį ir brangesnį remontą nei laiku atliktas keitimas. Ir tai — dar ne viskas: kondicionierius, kuris žiemą nenaudojamas ilgai, taip pat verta patikrinti prieš pirmą karštos dienos bandymą.
Patikrinkite šiuos 7 dalykus prieš kitą ilgesnę kelionę — daugelio jų apžiūra namuose užtrunka 15 minučių, o serviso apžiūra kainuoja mažiau nei vienas gedimas pusiaukelėje.
