Automobilis su neįgaliojo statymo kortele sustoja ten, kur pakabintas ženklas „Sustoti draudžiama“. Pro šalį einantis vairuotojas pyksta: „Juk visiems draudžiama!“ Tačiau šiuo atveju vairuotojas gali būti visiškai teisus – Kelių eismo taisyklės tokiam automobiliui suteikia konkrečias lengvatas. Bet ar tai reiškia, kad neįgaliojo ženklas leidžia stovėti bet kur? Ne – ir riba tarp leidžiamo bei baudžiamo statymo aiškiai apibrėžta.
Ką leidžia KET 183–184 punktai
Pagal Kelių eismo taisyklių XXIII skyrių, transporto priemonei, pažymėtai skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, suteikiamos kelios konkrečios teisės. Pirma, pagal 183 punktą, tokiam automobiliui leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.
Antra, 184 punktas leidžia dar daugiau. Pagal 184.1 papunktį galima nepaisyti ženklo „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ (jei jis neriboja stovėjimo laiko elektromobilių įkrovimo vietoje) ir ženklo „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“ reikalavimų. O pagal 184.2 papunktį – leidžiama sustoti ir stovėti ženklų „Sustoti draudžiama“ bei „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir prie ištisinių geltonų 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijų.
Kur ši teisė baigiasi
Svarbu suprasti, kas šie punktai NĖRA. Jie neleidžia statyti automobilio ten, kur tai keltų tiesioginį pavojų kitiems eismo dalyviams ar visiškai blokuotų eismą. Lengvata galioja konkretiems ženklams, o ne visoms be išimties draudžiamoms vietoms. Neįgaliojo ženklas nesuteikia teisės, pavyzdžiui, statytis ant pėsčiųjų perėjos, sankryžoje ar taip, kad būtų užtvertas privažiavimas.
Kita medalio pusė: bauda už svetimos vietos užėmimą
Šalia šių teisių egzistuoja ir griežta atsakomybė tiems, kurie neįgaliesiems skirtomis lengvatomis naudojasi neturėdami teisės. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2¹ dalį, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės ten stovėti, užtraukia baudą nuo 60 iki 180 eurų. Tai viena didesnių baudų už statymo pažeidimus – palyginimui, įprastas sustojimas ar stovėjimas draudžiamoje vietoje pagal to paties straipsnio 2 dalį kainuoja nuo 30 iki 90 eurų. Sunku nepastebėti, kad būtent neįgaliesiems skirtų vietų apsauga įstatymų leidėjui atrodo verta dvigubai griežtesnės sankcijos – ir tai suprantama.
Ką verta įsiminti
Neįgaliojo ženklas ar kortelė – ne universalus leidimas statytis bet kur, o konkrečių KET punktų suteikiamų lengvatų rinkinys. Prieš pasinaudojant šia teise, verta prisiminti kelis dalykus:
- Lengvatos galioja tik automobiliui, tinkamai pažymėtam ženklu „Asmuo su negalia“ arba galiojančia statymo kortele.
- Net pasinaudojus lengvata, statymas negali kelti pavojaus ar visiškai blokuoti eismo.
- Neįgaliesiems skirtos vietos užėmimas be teisės – vienas brangiausiai kainuojančių statymo pažeidimų (iki 180 eurų).
Kelių sekundžių įvertinimas, ar konkreti vieta patenka į KET numatytas lengvatas, kainuoja mažiau nei bet kokia bauda – ir padeda išvengti nesusipratimų su kitais vairuotojais bei pareigūnais.
